I–IV 8.00-17.00
V 8.00-15.45


Paskambinkite
8 658 18504



Parašykite
tiesiogiai




Sekite mus


Eurydice leidiniai

2018-2019 m. Eurydice leidiniai


Besimokančių migrantų integravimas Europos mokyklose: nacionalinė politika ir priemonės

Integrating Students from Migrant Backgrounds into Schools in Europe: National Policies and Measures (ataskaita anglų kalba)

Šioje ataskaitoje analizuojama Europos šalių švietimo politika skatinant besimokančių migrantų integraciją mokyklose. Apžvelgiama plati skirtingų šalių švietimo politikos ir taikomų priemonių įvairovė, analizuojami įvairūs naujai atvykusių migrantų integracijos mokyklose aspektai. Taip pat pateikiama gilesnė analizė švietimo politikos priemonių, padedančių mokykloms sėkmingai priimti besimokančiuosius iš įvairių kultūrinių ir kalbinių aplinkų ir, atsižvelgiant į mokinių socialinius ir emocinius poreikius, skatinti jų mokymąsi. Ataskaitoje apžvelgiamos politinės priemonės, kurios yra taikomos pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme.

 

Prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integravimas Europos aukštajame moksle: nacionalinė politika ir priemonės

Integrating Asylum Seekers and Refugees into Higher Education in Europe: National Policies and Measures (ataskaita anglų kalba)

Kilus pabėgėlių krizei, atsirado poreikis įvertinti, ar Europos šalys yra pasirengusios atsižvelgti į augantį prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių skaičių aukštajame moksle, nes tarp pabėgėlių yra jaučiamas didelis aukštojo mokslo poreikis, dauguma jų jau buvo pradėję studijas savo gimtosiose šalyse.

Kaip rodo duomenys, dauguma Europos šalių neturi specialių politinių priemonių, tačiau geros praktikos pavyzdžių galima rasti kai kurių aukštojo mokslo sistemų tokiose srityse kaip dokumentais neįrodytų kvalifikacijų pripažinimas, pagalba mokantis kalbos, finansinė parama ir kt.

 

Nacionalinės mokesčių už studijas ir paramos studentams sistemos Europos aukštajame moksle 2018/19

National Student Fee and Support Systems in European Higher Education 2018/19 (ataskaita anglų kalba)

Ar kurioje nors Europos šalyje studentai gali studijuoti nemokamai? Kuriose šalyse yra mokami didžiausi mokesčiai už studijas? Kokia finansinė parama yra siūloma studentams ir kas iš tikrųjų ją gauna? Švietimo informacijos tinklas „Eurydice“ išleido ataskaitą, kuri atsako į šiuos ir kitus klausimus.

Ataskaitoje pateikiama glausta mokesčių ir paramos sistemų Europos aukštajame moksle apžvalga ir išsamūs 43 aukštojo mokslo sistemų, veikiančių 38 Europos šalyse, aprašai (28 Europos Sąjungos šalyse, taip pat Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Šveicarijoje, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Serbijoje ir Turkijoje).

 

Mokymo namuose politika Europoje. Pradinis ir pagrindinis ugdymas

Home education policies in Europe. Primary and lower secondary education (ataskaita anglų kalba)

Ar privalomas ugdymas Europoje reiškia ir privalomą mokyklos lankymą? Ar tėvai turi teisę savo vaikus mokyti namuose? Kokiomis sąlygomis tėvai gali pasinaudoti šia teise? Švietimo informacijos tinklas „Eurydice“ išleido ataskaitą, kuri atsako į šiuos ir kitus klausimus.

Šioje trumpoje ataskaitoje pateikiama informacija apie mokymo namuose politiką pradiniame ir pagrindiniame ugdyme. Ataskaita sudaryta iš dviejų dalių: palyginamosios apžvalgos ir nacionalinių aprašų. Analizė rodo, kad mokymas namuose šeimos pageidavimu yra galimas daugumoje šalių. Daugeliu atvejų šeimos turi gauti leidimą iš nacionalinių ar vietos valdžios institucijų. Mokytojų kvalifikacija ar būtinas minimalus jų išsilavinimas yra apibrėžtas pusėje analizuotų šalių. Mokinių daroma pažanga yra stebima beveik visose šalyse, o daugumoje šalių mokiniai laiko ir egzaminus.

 

Mokytojų ir mokyklų vadovų darbo užmokestis ir kitos išmokos 2016/2017 m. m.

Teachers’ and School Heads’ Salaries and Allowances in Europe 2016/17 (ataskaita anglų kalba)

„Eurydice“ ataskaitoje pateikiama informacija apie teisės aktais nustatytą mokytojų ir mokyklų vadovų darbo užmokestį ir kitas išmokas priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikiančiose valstybės ir savivaldybių ugdymo įstaigose.

Lyginamojoje analizėje pateikiama informacija apie 41 švietimo sistemą, veikiančią 37 Europos šalyse. Duomenys rodo, kad mokytojų darbo užmokestis auga, tačiau tarp Europos šalių išlieka dideli darbo užmokesčio dydžio ir sąlygų jo augimui skirtumai. Bent 3 proc. mokytojų darbo užmokestis augo 18 švietimo sistemų. Tačiau faktinis pradedančių dirbti mokytojų darbo užmokestis devyniose Europos šalyse vis dar yra mažesnis nei buvo 2009–2010 m. m.

Skirtumai tarp šalių išryškėja analizuojant ne tik darbo užmokesčio dydį, bet laikotarpį, per kurį mokytojas, dirbdamas mokykloje, gali pasiekti nustatytą darbo užmokesčio maksimumą – skirtingose Europos šalyse tam gali prireikti nuo 6 iki 42 metų.

 

Privalomas ugdymas Europoje 2018–2019 m. m.

Compulsory Education in Europe – 2018/19 (ataskaita anglų kalba)

Šioje ataskaitoje pateikiama glausta informacija apie visiems besimokantiesiems privalomą ugdymą 43 švietimo sistemose, kurios veikia 38 šalyse (28 Europos Sąjungos šalyse, taip pat Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Šveicarijoje, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Serbijoje ir Turkijoje).

 

Europos švietimo sistemų struktūra 2018–2019 m. m.: schemos ir diagramos

The Structure of the European Education Systems 2018/19: Schematic Diagrams (ataskaita anglų kalba)

Ataskaitoje pateikiama informacija apie švietimo sistemų struktūrą 2018–2019 m. m. 38 Europos šalyse, prisijungusiose prie Erasmus + programos, nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo lygmens. Leidinyje pateikiamos schemos ir diagramos, paaiškinimai ir žemėlapis, rodantis pagrindinius privalomojo ugdymo organizavimo modelius.

 

Mokslo metų organizavimas Europoje. Pradinis, bendrasis pagrindinis ir vidurinis ugdymas – 2018/19

The Organisation of School Time in Europe. Primary and General Secondary Education – 2018/19 (ataskaita anglų kalba)

Šioje mokslo metų kalendorių apžvalgoje skelbiami nacionaliniai duomenys apie mokslo metų trukmę, jų pradžios ir pabaigos datas, mokymosi atostogų laiką ir trukmę bei mokymosi dienų skaičių. Ši informacija pateikiama apie 38 šalių, dalyvaujančių Erasmus + programoje, pradinio, bendrojo pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenis.

 

Akademinių mokslo metų organizavimas – 2018/19

The Organisation of the Academic Year in Europe – 2018/19 (ataskaita anglų kalba)

Publikuojamoje akademinių mokslo metų kalendorių apžvalgoje skelbiami nacionaliniai duomenys apie akademinių mokslo metų struktūrą (jų pradžią, pabaigą, studijų semestrų trukmę, atostogas ir egzaminų sesijas), atskleidžiami universitetinių ir neuniversitetinių studijų programų skirtumai. Pateikiama informacija apie akademinių mokslo metų organizavimą 38 šalyse.

 

Rekomenduojamas metinis mokymo laikas ugdantis pagal privalomojo bendrojo ugdymo programas Europoje 2017–2018 m. m.

Recommended Annual Instruction Time in Full-time Compulsory Education in Europe – 2017/18 (ataskaita anglų kalba)

Švietimo informacijos tinklas „Eurydice“ publikavo atnaujintą ataskaitą, kurioje nagrinėjamas rekomenduojamas minimalus mokymo laikas ugdantis pagal privalomojo bendrojo ugdymo programas 2017–2018 m. m. 43 Europos švietimo sistemose.
Ataskaitoje pateikiamos nacionalinės diagramos, iliustruojančios duomenis pagal šalis ir pagal mokomąjį dalyką. Lyginamoji apžvalga nagrinėja politikos pokyčius, kurie įvyko per pastaruosius metus dėl rekomenduojamo mokymo laiko ir jo pasiskirstymo tarp dalykų. Ypatingas dėmesys skiriamas keletui mokomųjų dalykų, kurie šiuo metu ypač svarbūs Europos lygmeniu: skaitymas, rašymas ir literatūra, matematika, gamtos ir socialiniai mokslai.
Duomenys šiais metais buvo renkami kartu su NESLI tinklu. „Eurydice“ tinklas daugiau nei du dešimtmečius renka duomenis apie mokymo laiką ir nuo 2010 m. kasmet atnaujinamus duomenis galima rasti „Eurydice“ interneto svetainėje.

 

Mokytojo karjera Europoje. Galimybės tapti mokytoju, karjeros raida ir parama (ataskaita lietuvių kalba)

Teaching Careers in Europe: Access, Progression and Support (ataskaita anglų kalba)

Pateikiama lyginamoji nacionalinės mokytojo karjeros politikos apžvalga skirtingose Europos šalyse. Ataskaitoje nurodyti taikomi reglamentai ir rekomendacijos dėl švietimo politikos pradinio ir bendrojo vidurinio ugdymo lygmenyse. Į ataskaitą įtraukti visų Europos Sąjungos šalių ir Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Šveicarijos, Islandijos, Lichtenšteino, Juodkalnijos, Norvegijos, Serbijos ir Turkijos duomenys. Ataskaitą sudaro penki skyriai: mokytojų pasiūlos ir paklausos perspektyvinis planavimas ir pagrindiniai iššūkiai, galimybės tapti mokytoju ir mokytojų judumas, tęstinis profesinis tobulėjimas ir parama, karjeros raida ir mokytojų vertinimas. Prieduose pateikiama informacija ir nuorodos į karjeros sistemas, mokytojų kompetencijų sistemas ir jų naudojimą.

2016 m. Eurydice leidiniai


Mobilumo suvestinės. Mobility Scoreboard. Higher Education Background Report.
Šios suvestinės tikslas yra suteikti pagrindą pažangos, padarytos Europos šalyse skatinant ir pašalinant kliūtis judumui stebėjimui. Mobilumas padeda studentams akademiškai ir socialiai augti bei teigiamai veikia jų galimybes įsidarbinti ateityje. Taip pat turi teigiamą poveikį švietimo sistemoms ir institucijoms, pastūmėdamas jas turėti atviresnį, tarptautinį akiratį bei gerinti kokybę

Kalbų mokėjimo lygis vidurinio mokymo įstaigose: Europos nacionalinių testų rezultatų apžvalga – 2014–2015 mokslo metai (lietuvių k.)
Šioje ataskaitoje pateikiama Europos nacionalinių testų, vertinančių kalbų mokėjimo lygį vidurinio mokymo įstaigose, lyginamoji apžvalga. Analizė apima tokius aspektus kaip vis didėjančią nacionalinių kalbų testų svarbą, testų tikslus, vertinamus įgūdžius, jų prasmę siekiant užtikrinti nuoseklias ir patikimas vertinimo procedūras ir Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos įtaką nacionaliniams testams.
Pateikiama informacija iš 28 ES šalių taip pat iš Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino, Turkijos, Juodkalnijos ir Serbijos. Ataskaitiniai metai 2014–2015 mokslo metai.

National Student Fee and Support Systems in European Higher Education – 2016/17 (anglų k.)
Kur Europoje studentai gali studijuoti nemokamai ir kuriose šalyse yra didžiausi mokesčiai? Kokia finansinė parama yra siūloma studentams ir kas iš tikrųjų ją gauna?
Kai mokiniai planuoja studijuoti aukštosiose mokyklose, svarbus elementas apsisprendžiant yra, kiek tai kainuos ir ar jie gali gauti finansinę paramą. Europoje, kur žmonės gali studijuoti kitose šalyse, yra labai svarbu gauti patikimą informaciją apie aukštojo mokslo kainą.
„Eurydice“ tinklo išleistoje metinėje ataskaitoje galima rasti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus.

Akademiniai 2016-2017 mokslo metų kalendoriai (anglų k.)
Šioje trumpoje apžvalgoje pateikiami nacionaliniai duomenys apie tai, kaip akademiniai metai yra struktūruojami (mokslo metų pradžia, atostogų ir egzaminų laikotarpiai). Taip pat apibrėžiami skirtumai tarp universitetinių ir neuniversitetinių studijų programų. Pateikiama 37 šalių informacija.

2016-2017 mokslo metų kalendoriai Europoje (anglų k.)
Tai publikacija, kurioje pateikiama informacija apie mokslo metų pradžią, pabaigą, numatomas atostogas bei mokymo dienų skaičių kiekvienoje iš EURYDICE tinklo šalių.

„Rekomenduojamas mokymo laikas Europoje 2015-2016 m.“ (anglų k.).
Skaitymas, rašymas ir literatūra, matematika, gamtos mokslai ir užsienio kalbos yra laikomi pagrindiniais dalykais visose Europos šalyse. Kiek laiko mokiniai mokosi šių dalykų ir kaip mokymo laikas skiriasi įvairiose šalyse?
Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie pagrindinių dalykų rekomenduojamą minimalų mokymo laiką bendrajame ugdyme 37 Europos šalyse, priklausančiose „Eurydice“ tinklui.
Leidinyje pateikiama lyginamoji analizė apie skirtumus tarp pradinio ir pagrindinio ugdymo ir nurodomi pagrindiniai pokyčiai nuo 2010–2011 metų.

2015-2016 m. m. mokytojų atlyginimai padidėjo 24 šalyse ar regionuose, o daugmaž tokie patys išliko 16 šalių. Per pastaruosius septynerius metus, minimalūs atlyginimai padidėjo arba išliko stabilus daugelyje Europos šalių, nors kai kuriose iš jų atlyginimai vis dar žemesni nei 2009 m. Atlygis yra pagrindinis elementas darantis mokytojo profesiją patrauklia. Naujoje „Eurydice“ tinklo ataskaitoje „Mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimai Europoje – 2015-2016 m. m.“ pateikiama lyginamoji apžvalga apie atlyginimus ir išmokas mokytojams ir mokyklų vadovams.
Mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimai Europoje 2015-2016 m. m. (anglų kalba).

Šioje „Eurydice“ ataskaitoje pateikiama švietimo sistemų struktūra Europoje nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Ataskaitoje pateikiama 43 Europos švietimo sistemų, apimančių 38 šalis, dalyvaujančias ES „Erasmus+“ programoje, apžvalga. Kiekvienos šalies diagramos rodo, kaip nacionalinės švietimo sistemos organizuojamos pagal švietimo lygmenis.
Europos švietimo sistemų struktūra 2016–2017 m. m. (anglų k.).
Privalomas švietimas Europoje. 2016–2017 m. m. (anglų k.). Ši publikacija orientuota į privalomojo mokslo trukmę Europoje. Joje pateikiama informacija nuo kelerių metų vaikai pradeda eiti į mokyklą ir kelerių metų baigia.

2015 m. Eurydice leidiniai


Verslumo ugdymas Europos mokyklose (lietuvių k.).
„Entrepreneurship Education at School in Europe“ (anglų k.).
Kodėl verslumo ugdymas yra toks svarbus? Ar Europos šalys įtraukia jį į savo mokyklų ugdymo programas? Kokios strategijos buvo įdiegtos iki šiol? Kaip mokytojai yra apmokyti? Lyginant su 2012 m. parengta „Eurydice“ ataskaita apie verslumo ugdymą, ši nauja 2015 m. analizė fiksuoja naujausius pokyčius Europoje. Joje pateikiama atnaujinta ir išsamesnė informacija apie strategijas, ugdymo ir mokymosi rezultatus, ji taip pat apima naujas temas, kaip antai finansavimo schemas ir mokytojų švietimą. Ataskaitoje pateikiama 2014 – 2015 m. apibendrinta informacija, surinkta iš 33 „Eurydice“ tinkle dalyvaujančių šalių. Be to, ataskaitos pabaigoje pateikiama atskirų šalių informaciniai aprašai, apžvelgiantys verslumo ugdymą toje šalyje.
Nacionaliniai Europos šalių švietimo biudžetų žiniaraščiai 2015 m. (anglų k.).
Investicijos į švietimą yra viena iš strategijos „Europa 2020″ prioritetinių sričių. Tačiau dėl naujausios informacijos apie švietimo finansavimą Europoje stokos sunku įvertinti ir aptarti dabartinius investicijų į švietimo sektorių pokyčius, tiksliai nustatyti šių pokyčių priežastis ir analizuoti šalių pradėtas biudžeto reformas. Šiame kontekste, „Eurydice“ paskelbė ataskaitą apie švietimo biudžetus Europoje 2015 m., kuri suteikia pačius naujausius duomenis apie suplanuotus atskirų šalių švietimo biudžetus.
Nacionaliniai švietimo biudžetai pateikiami pagal išlaidų rūšį ir švietimo programų lygmenį.
Informacija surinkta iš 26 ES valstybių narių, taip pat kitų šalių, dalyvaujančių „Eurydice“ tinklo veiklose.
Europos švietimo sistemų struktūra 2015 – 2016 m (anglų k.).
Kaip švietimo sistemos organizuojamos Europoje? Nuo kelių metų vaikai pradeda eiti į mokyklą? Kiek trunka vidurinis išsilavinimas? „Eurydice“ naujoje ataskaitoje pateikiama švietimo sistemų struktūra Europoje nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Ataskaitoje pateikiama 42 švietimo sistemų struktūrų Europoje 2015/16 apžvalga. Kiekvienos šalies diagramos rodo, kaip nacionalinės švietimo sistemos organizuojamos pagal švietimo lygmenis.

Struktūriniai švietimo ir mokymo sistemų stebėsenos rodikliai Europoje 2015 m. (anglų k.).
Ataskaitoje apžvelgiama daugiau nei 30 struktūrinių rodiklių, kurie orientuoti į šalies pažangą ir pagrindinius politinius įvykius penkiose srityse: ankstyvajame ugdyme, pagrindiniuose gebėjimuose, aukštajame moksle, baigusiųjų studijas galimybes įsidarbinti, studentų judumo mokymosi tikslais. Informaciją teikė visos ES šalys, taip pat Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Norvegija, Serbija ir Turkija. Ši ataskaita taip pat pateikia esminę ir papildomą informaciją Švietimo ir mokymo monitoringui 2015, kurį leidžia Europos Komisija. Ji taip pat apima naujausius duomenis kartu su šalių konkrečiomis pastabomis, apibrėžimais ir trumpas analizes apie pagrindinius pokyčius ir reformas. Ataskaita buvo rengta 2014–2015 m.
„Švietimo kokybės užtikrinimas. Europoje įgyvendinama mokyklų vertinimo politika ir metodai“ (lietuvių k.), (anglų k.).
Ataskaitoje nagrinėjami struktūriniai ir organizaciniai pradinio ir privalomojo vidurinio lygmens mokyklų vertinimo aspektai. Aptariamos visos ES valstybės narės, taip pat Islandija, Norvegija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija. Mokyklos yra švietimo ir mokymo sistemų pagrindas, taigi mokyklų vertinimas – svarbi jų kokybės stebėsenos ir gerinimo priemonė ir būdas gerinti švietimo kokybę apskritai. Ataskaitoje nagrinėjami du pagrindiniai mokyklų vertinimo tipai: išorinis (vertintojai nėra vertinamos mokyklos darbuotojai) ir vidinis (vertintojai yra visų pirma vertinamos mokyklos darbuotojai). Ataskaitoje pateikiami konkrečių šalių aprašai ir lyginamoji Europoje taikomos mokyklų vertinimo praktikos analizė.
Ankstyvojo ugdymo sistemos Europoje. 2014-2015 m. (anglų k.)
Nacionaliniai informaciniai lapai pateikia glaustą informaciją apie ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemas Europoje. Ataskaitiniai metai yra 2014-2015. Kiekvienos šalies diagrama rodo pagrindinius nacionalinės ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemos organizavimo elementus. Taip pat pateikiama informacija prieinamumo klausimais, dalyvavimo, mokesčių, kokybės klausimais, pavyzdžiui, grupės dydis, švietimo gairės, vykdomos reformos.

„Kalbos viduriniame ugdyme. Nacionalinių testų apžvalga Europoje – 2014/15″ (anglų k.)

Šioje Eurydice ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į šiuos klausimus ir pateikiama lyginamoji apžvalga apie nacionalinius testus Europoje, kurių pagalba vertinama vidurinių mokyklų mokinių kalbos kompetencijos. Analizė apima tokius aspektus, kaip vis didėjančią kalbų nacionalinių testų svarbą, testų tikslus, testuojamus įgūdžius, taip pat šalių sukurtas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklias ir patikimas vertinimo procedūras ir Bendrųjų Europos kalbų matmenų (CERF) nacionalinių testų įtaką.
Ataskaita apima 28 ES valstybes nares, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Turkiją, Juodkalniją ir Serbiją.

„Mokytojo profesija Europoje: praktinė patirtis, samprata ir politikos kryptys“ (santrauka lietuvių kalba).
Visa ataskaita anglų kalba.
Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba neseniai pabrėžė, kad reikia gerinti mokytojų mokymą, užtikrinti jų nuolatinį profesinį tobulinimąsi ir didinti mokytojo profesijos patrauklumą. Todėl šioje Euridikės ataskaitoje gvildenamos sąsajos tarp politikos krypčių, reglamentuojančių mokytojo profesiją, ir pateikiami mokytojų požiūriai, praktinė patirtis ir nuomonės.Ši „Eurydice“ analizė apima tokius aspektus, kaip pirminis mokytojų rengimas, tęstinis profesinis tobulėjimas, tarptautinis mobilumas, taip pat mokytojų demografija, darbo sąlygos ir profesijos patrauklumas. Ji apjungia kokybinius ir kiekybinius Eurydice, Eurostat / UOE ir TALIS 2013 duomenis.
„Suaugusiųjų švietimas ir mokymas Europoje: daugiau mokymosi galimybių“ (lietuvių k.) Ataskaita anglų k.
Šioje ataskaita siekiama apžvelgti suaugusiųjų švietimą ir mokymą Europoje ir pagrįsti sprendimų priėmimą politiniu lygmeniu. Nors skatinamas integruotas požiūris į mokymąsi visą gyvenimą, ataskaitoje pabrėžiama politika ir priemonės, padedančios sudaryti pakankamas galimybes mokytis suaugusiesiems, kurių gebėjimai ir kvalifikacija nevisiškai atitinka dabartinės darbo rinkos ir visuomenės poreikius. Dėl to ataskaitoje laikomasi platesnio požiūrio, apžvelgiamos ir nagrinėjamos įvairios tarpusavyje susijusios sritys.

Prieš metus, atsakydami į išpuolius Europoje, ES švietimo Ministrai ir Europos Komisijos narys Navracsics priėmė Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (Paryžius, 2015 m. kovo 17 d.). Tai dar kartą patvirtino Europos pasiryžimą stovėti petys į petį remiant ir saugant pagrindines vertybes, kurios slypi ES širdyje: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, pagarba žmogaus teisėms.
Kaip Europos šalys nukreipia Paryžiaus deklaracijos tikslus savo švietimo politikoje? Šiame naujame „Eurydice“ tinklo leidinyje pateikiama švietimo politikos plėtotės Europos šalyse nuo Paryžiaus deklaracijos priėmimo susisteminta apžvalga.
Deklaracija dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, Paryžius, 2015 m. kovo 17 d.

„Europos aukštojo mokslo erdvė 2015: Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita“ (anglų k.)
Ši ataskaita pateikia Bolonijos proceso įgyvendinimo visose 47 šalyse, Europos aukštojo mokslo erdvėje (EAME), fotografiją. Ataskaitoje pateikiama išsami kokybinė ir kiekybinė informacija apie visus pagrindinius aukštojo mokslo reformų aspektus, kuriomis siekiama sukurti tinkamai veikiančią EAME.

„Mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimai Europoje 2014-2015 m. (anglų kalba).
Po kelerių metų sąstingio ar net ryškaus mažėjimo, mokytojų atlyginimai vėl didėja 23-jose Europos šalyse. Tai tik viena iš išvadų iš „Eurydice“ kasmetinio faktų ir skaičių rinkinio apie mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimus iš 36 Europos šalių. 11 šalių (CZ, DK, DE, LU, MT, AT, PT, RO, UK, NO, TR) padidėjimas yra susijęs su visų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio padidėjimu; 7 šalyse (BE, IE, FR, PL, FI, UK ir ME), pokyčiai buvo nedideli: 1% ar mažiau; 6 šalys (EL, IT, CY, LT, SI ir LI) vis dar taiko darbo užmokesčio įšaldymą. Tibor Navracsics, Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komisaras, sakė: „Džiugu, kad šalys investuoja į šią svarbią profesiją, kuri nuolat susiduria su besikeičiančia darbo aplinka ir senstančia darbo jėga. Europa privalo išlaikyti labai motyvuotą ir kvalifikuotą mokymo galią, nes ji bus labai svarbi siekiant užtikrinti kokybišką išsilavinimą ateinančioms kartoms „. Ataskaitoje pateikiama išsami šalių informacija apie atlyginimus ir išmokas mokytojams ir mokyklų vadovams. Naujausi duomenys apie mokytojų amžių ir lytį buvo paskelbti Eurostato spalio 2 d.
„Nacionaliniai studentų mokami mokesčiai ir paramos sistemos Europos aukštajame moksle – 2015/16″ (angų k.).
Ši metinė ataskaita rodo, kokie yra mokesčiai ir paramos sistemos (įskaitant dotacijas ir paskolas) aukštajame moksle Europoje. Be to, teikiant lyginamąją apžvalgą apie mokesčius ir finansinės paramos mechanizmus studentams 2015/16, ataskaita taip pat apima atskirų šalių aprašus. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama studentų mokamiems mokesčiams ir paramos sistemoms valstybinėse ir valstybei pavaldaus nevalstybinio aukštojo mokslo pirmosios (bakalauro studijų) ir antrosios (magistro studijų) pakopos įstaigose ir neapima privačių aukštojo mokslo įstaigų.

Mokslo metai Europoje 2015/16 – tai publikacija, kurioje pateikiama informacija apie mokslo metų pradžią, pabaigą ir numatomas atostogas kiekvienoje iš EURYDICE tinklo šalių. Mokslo metų kalendoriai 2015/16 (anglų k.).
Akademiniai mokslo metai Europoje 2015/16 – tai publikacija, kurioje pateikiama akademinių mokslo metų struktūra (mokslo metų pradžia, mokymosi terminai, atostogos ir egzaminų periodas) kiekvienoje EURYDICE tinklo šalyje.Akademinių mokslo metų kalendoriai 2015/16 (anglų k.).

2014 m. ataskaitos


„Pagrindiniai duomenys apie ankstyvąjį ugdymą Europoje“ (lietuvių k.) Santrauka lietuvių k.
Remdamas įrodymais pagrįstą politikos formavimą, tinklas „Eurydice“, bendradarbiaudamas su Eurostatu, skelbia ataskaitą „Pagrindiniai duomenys apie ankstyvąjį vaikų ugdymą ir priežiūrą Europoje“ (2014 m. redakcija). Pasitelkiant tarptautiniu lygmeniu palyginamus rodiklius, joje pateikiama įžvalgų apie tai, iš ko susideda kokybiškas ankstyvasis vaikų ugdymas ir priežiūra. Derinant statistinius duomenis ir informaciją apie pačias sistemas, joje apibūdinama Europos ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros sistemų struktūra, organizavimas ir finansavimas. Ataskaitoje aptariama keletas politikos formuotojams svarbių konkrečių klausimų, pavyzdžiui, galimybė naudotis AVUP paslaugomis, valdymas, kokybės užtikrinimas, AVUP paslaugų įperkamumas, personalo specializacija, vadovavimas ir paramos, skirtos palankių sąlygų neturintiems vaikams, priemonės. Šioje brošiūroje apibendrinami pagrindiniai ataskaitoje pateikti tyrimo rezultatai. Ši ataskaita apima 32 Europos šalis (37 švietimo sistemas), dalyvaujančias tinklo „Eurydice“ veikloje pagal Mokymosi visą gyvenimą programą (2007–2013 m.), išskyrus Nyderlandus.
„Europos aukštojo mokslo modernizavimas: galimybės studijuoti, baigti studijas ir įsidarbinti“ (lietuvių k.)
Ataskaitoje „Modernisation of Higher Education in Europe: Access, Retention and Employability“ tiriama, ką daro Vyriausybės ir aukštojo mokslo įstaigos, kad galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose įgytų daugiau įvairesnių žmonių, kad daugiau į aukštąją mokyklą įstojusių žmonių studijų nenutrauktų ir jas užbaigtų ir kad studentams būtų patariama, kaip patekti į darbo rinką. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 30 šalių: visos ES valstybės narės, išskyrus Liuksemburgą ir Nyderlandus, Islandija, Juodkalnija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Turkija.
EK pranešimas spaudai: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-592_lt.htm
„Judumo suvestinės link – Europos jaunimo galimybės mokytis užsienyje“ (anglų k.)
Ši galimybių studijos ataskaita pateikia siūlomų „suvestinės rodiklių“ komplektą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama sąlygoms, kaip paremti aukštojo mokslo studentų judumą. Remiantis Tarybos 2011 m. rekomendacijos nuostatomis, pagal kurias valstybės narės įsipareigojo skatinti studentų judumą ir šalinti šiame kelyje pasitaikančias kliūtis, ataskaitos tikslas yra pateikti šio proceso eigos stebėsenos struktūrą. Ataskaitoje aptariami įvairūs klausimai pradedant pateikiama informacija ir nurodymais ir baigiant, pavyzdžiui, kalbiniu parengimu, galimybe perkelti finansinę paramą, socialiai remtinų studentų identifikavimu ir tokios paramos teikimu. Šių sričių rodikliai sudaro galimybes aiškiai diferencijuoti pavienių šalių vykdomą politiką bei praktiką ir nustatyti pažangos gaires. Ataskaita apima 33 šalis (visas 28 Europos Sąjungos valstybes nares, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Šveicariją ir Turkiją). Joje pateikta 2011–2012 metų informacija, rinkta 2013 m. Ataskaitą numatoma atnaujinti kas dveji metai.
Dėkojame Raimondai Markevičienei, Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjai, už pagalbą rengiant ataskaitą.
Pranešimas spaudai: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-9_en.htm
„Mokyklų finansavimas Europoje: viešojo finansavimo mechanizmai, metodai ir kriterijai“ (lietuvių k.)
Šioje ataskaitoje pateikiama informacija padės suprasti Europos viešojo sektoriaus mokyklinio ugdymo finansavimo sistemų struktūrą. Joje taip pat pateikiama trumpa lyginamoji institucijų analizė – nagrinėjama, kokių lygmenų valdžios institucijos nustato mokykliniam ugdymui finansuoti skirtų išteklių dydį ir kokie metodai ir kriterijai yra taikomi nustatant išteklių dydį. Šis dokumentas – paskata šalims užmegzti tarpusavio dialogą ir organizuoti tarpusavio mokymąsi. Nors vienoje šalyje galiojanti finansavimo tvarka nebūtinai tiks kitai, tačiau ji gali paskatinti imtis reformų, ypač tas šalis, kurių viešojo finansavimo ir organizavimo tradicijos yra panašios. Tačiau reikia pabrėžti, kad galimybės kitose šalyse taikyti kurį nors modelį yra ribotos; tai aprašoma toliau šiame dokumente. Ataskaitoje nagrinėjama, kaip yra finansuojamos pradinės ir bendrojo ugdymo vidurinės mokyklos; ji apima 27 iš 28 ES valstybių narių, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Turkiją.

„Anksti pasitraukiantys iš ugdymo sistemos. Problemos sprendimas Europoje: politika, strategijos, metodai“ (ataskaita anglų k.)
Šioje ataskaitoje iškeliama į viešumą anksti švietimą paliekantys – kaip rimtas iššūkis daugeliui Europos šalių. Pagrindinės sritys, į kurias kreipiamas dėmesys šioje ataskaitoje, tai duomenų rinkimas, stebėjimas, strategijos ir politika, sukoncentruota šiai problemai spręsti, prevencija, tarpsektorinis bendradarbiavimas.

„Nacionaliniai Europos šalių švietimo biudžetų žiniaraščiai 2014 m.“
„Mokslo metai Europoje 2014/15“
„Akademiniai mokslo metai Europoje 2014/15“
„Mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimai Europoje 2013-2014 m.“(anglų kalba).
„Rekomenduojamas mokymo laikas Europoje 2013-2014 m.“ (anglų k.). Lyginamoji analizė (anglų k.)

2013 m. ataskaitos


„Pagrindiniai duomenys apie mokytojus ir mokyklų vadovus“ (lietuvių k.)
Pagal paskelbtą naująją Švietimo informacijos tinklo Eurydice ataskaitą apie 32 Europos šalių mokytojus ir mokyklų vadovus, Europos mokytojai visuose švietimo lygmenyse pagal sutartį privalo dirbti mažiausiai 35–40 valandų per savaitę. Tai reiškia, kad mokytojų sutartinių darbo valandų skaičius nelabai skirsis nuo reprezentatyviosios imties visą darbo dieną dirbančių etatinių darbuotojų darbo valandų, kurios 2011 metais 27 ES šalyse narėse sudarė 38.1 val. per savaitę (Eurofound). Kita vertus, įvairiose Europos šalyse minimalus sutartinių kontaktinių valandų skaičius gerokai varijuoja: nuo 12 valandų per savaitę pradinio ugdymo lygmenyje Bulgarijoje ir Kroatijoje iki net 36 valandų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo lygmenyje Islandijoje. Tai viena iš daugelio svarbiausių išvadų, kurios pateiktos šioje ataskaitoje. Konkrečiau, ataskaitoje pateikiama informacija apie mokytojus, dirbančius ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenyse. Ataskaitoje aptariami skirtingi mokytojo karjeros etapai pradedant mokytojų rengimu, darbo pagal įgytą profesiją pradžia bei nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu ir baigiant išėjimu į pensiją. Vadovavimui mokyklai skiriama informacija apie mokyklų vadovų skyrimo tvarką ir pagrindines jų atliekamas funkcijas. Ataskaitoje taip pat aptariamos mokytojams ir mokyklų vadovams keliamos sąlygos ir reikalavimai, susiję, pavyzdžiui, su amžiumi, lytimi, darbo valandomis, atlyginimais ir judumu. Taip pat pateikiama informacija apie kai kuriuos kasdienės darbinės veiklos aspektus, pavyzdžiui, mokinių ir mokytojų santykį.

„Kūno kultūra ir sportas Europos mokyklose“(anglų k.)
Naujoji Eurydice ataskaita apie kūno kultūrą ir sportą Europos mokyklose atskleidžia pagrindines problemas ir pasiekimus, susijusius su 30 įvairių Europos šalių mokyklų moksleivių kūno kultūra ir sportu. Tarp teigiamų dalykų paminėtina tai, kad kūno kultūra yra privalomas mokomasis dalykas visose į tyrimą įtrauktose šalyse. Šalys taip pat linkę susitarti dėl pagrindinių kūno kultūros tikslų, t.y. skatinti tiesioginį ir visą gyvenimą trunkantį fizinį, asmeninį ir socialinį tobulėjimą bei ugdyti sveiką gyvenimo būdą. Ataskaita taip pat atskleidžia, kad tarp privalomų kūno kultūros užsiėmimų mokyklose labiausiai paplitę yra žaidimai – dažniausiai žaidimai su kamuoliu, – o po jų eina gimnastika.
Tarp šalių didelių neatitikimų esama pagal šiai disciplinai rekomenduojamų skirti metinių valandų skaičių. Pavyzdžiui, 2000–2012 mokslo metais minimalus rekomenduojamų metinių valandų skaičius pradinio ugdymo lygmenyje svyravo nuo 37 valandų Airijoje iki 108 valandų Prancūzijoje. Be to, visose šalyse kūno kultūrai rekomenduojamo skirti mokymo laiko dalis yra gerokai mažesnė lyginant su kitoms disciplinoms skiriamo laiko dalimi – tai faktas, parodantis, kad kūno kultūra dažniausiai suvokiama kaip mažiau svarbi nei kiti dalykai.
Ataskaita apima pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenis ir leidžia giliau pažvelgti į tokias temas kaip, pavyzdžiui, nacionalinės strategijos ir plataus masto iniciatyvos, kūno kultūros statusas nacionalinėse mokymo programose ir direktyviniuose dokumentuose, rekomenduojamas pamokų skaičius per metus, moksleivių vertinimas, mokytojų rengimas, užklasinė veikla ir planuojamos reformos. Ataskaita yra Eurydice nacionalinių skyrių pateiktų svarbiausių duomenų gilios analizės rezultatas ir yra pirmasis Europos Komisijos bandymas pateikti kūno kultūros padėties vaizdą įvairiose Europos šalių mokyklose.
Ataskaita „Kūno kultūra ir sportas Europos mokyklose“ pateikiama anglų kalba „Eurydice“ tinklalapyje.
Ataskaitos prieiga per internetą: http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/150EN.pdf
„Švietimo finansavimas Europoje 2000–2012 metais: ekonominės krizės poveikis“ (anglų k.)
Ši ataskaita apžvelgia išlaidų švietimui tendencijas 2000–2012 metų laikotarpiu ir nagrinėja, kokį poveikį Europos šalių švietimo biudžetai patyrė dėl finansų ir ekonomikos krizės per pastaruosius kelerius metus (2000–2012). Analizė apima švietimo finansavimo pokyčius pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu ir apžvelgia suaugusiųjų švietimo sektoriaus pagrindines tendencijas 31-oje Europos šalyje. Išsamioje ataskaitoje pateikiama informacija apie ekonomikos padėtį, valstybės išlaidas, nacionalinių biudžetų pokyčius finansuojant švietimą, žmogiškuosius išteklius, švietimo infrastruktūrą, paramos sistemas ir finansinę paramą studentams.
Nuo 2010 metų investicijos į švietimą sumažėjo 8 iš 25 valstybių narių, įvertintų atliekant Eurydice tyrimą apie krizės poveikį švietimo biudžetams. Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Vengrijoje švietimo biudžetai buvo sumažinti daugiau negu 5 procentais, o Estijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) ir Lenkijoje jie sumažėjo nuo 1 iki 5 procentų. Tačiau 5 valstybės narės (Austrija, Danija, Liuksemburgas, Malta ir Švedija) išlaidas švietimui padidino daugiau nei 1 procentu. Taip pat pasielgė ir vokiškai kalbanti Belgijos bendruomenė. Nyderlandai ir Vokietija duomenų apie laikotarpį nuo 2010 metų nepateikė.
Išsamioje ataskaitoje pateikiama informacija apie:

  • ekonomikos padėtį,
  • faktines valstybių skiriamas išlaidas švietimui ir nacionalinių švietimo biudžetų pokyčius,
  • žmogiškųjų išteklių finansavimo tendencijas,
  • nacionalinių biudžetų asignavimus švietimo infrastruktūrai ir paramos sistemoms,
  • naujausias finansavimo tendencijas ir nacionalinės politikos pokyčius skiriant finansinę paramą studentams.

Ataskaita „Švietimo finansavimas Europoje 2000–2012 metais: ekonominės krizės poveikis“ pateikiama anglų kalba „Eurydice“ tinklalapyje. Ataskaitos prieiga per internetą: http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/147EN.pd
„Nacionaliniai Europos šalių švietimo biudžetų žiniaraščiai 2013 m.“
Investicijos į švietimą yra strategijos „Europa 2020“ prioritetinė sritis. Todėl tam, kad būtų galima stebėti pagrindines investicijų kryptis ir teikti informaciją nacionaliniu bei europiniu lygmenimis, būtini aukštos kokybės patikimi duomenys apie išlaidas švietimui. Šiuo tikslu Eurydice parengė Europos šalių švietimo biudžetų nacionalinius žiniaraščius – 2013, pateikiančius pačius naujausius duomenis apie įvairiose Europos šalyse švietimui skiriamas išlaidas. Nacionaliniai švietimo biudžetai pateikiami pagal išlaidų pobūdį ir švietimo lygmenis. Leidinys parodo, kokie švietimo biudžetų pokyčiai įvyko per 2012–2013 metus. Be to, Nacionaliniuose Europos šalių švietimo biudžetų žiniaraščiuose nurodytos biudžeto pokyčių priežastys.

2012 m. ataskaitos


„Duomenys apie švietimą Europoje 2012“ (anglų k.)
Ataskaitoje pristatomi pagrindiniai Europos švietimo sistemos pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį. Pateikiami tiek statistiniai, tiek kokybiniai duomenys, apibūdinantys 37 Europos švietimo sistemų struktūrą, valdymą bei veikimą nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Duomenys vertinami pagal 95 rodiklius ir šias kategorijas: demografinis kontekstas, švietimo struktūra, dalyvavimas, ištekliai, mokytojai ir kitas vadybinis personalas, švietimo procesai ir kvalifikaciniai lygmenys ir įsidarbinimas.

„Pilietinis ugdymas Europoje“ (anglų k.) Santrauka lietuvių kalba
Piliečių, o ypač jaunų žmonių skatinimas aktyviai dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime tampa vis svarbesniu politiniu prioritetu tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Socialinės ir pilietinės kompetencijos, įtrauktos tarp, pavyzdžiui, aštuonių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų, kurias 2006 m. nustatė Europos Taryba ir Parlamentas. Aktyvaus pilietiškumo skatinimas taip pat tapo vienu pagrindinių Europos švietimo sistemų tikslų, kaip apibrėžta Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje (ET 2020).
Kadangi švietimas matomas kaip pagrindinė priemonė skatinti aktyvų pilietiškumą, „Eurydice“ 2012 m. Pilietinio ugdymo Europoje ataskaita siekiama įvertinti su pilietiniu ugdymu susijusios politikos ir priemonių raidą Europos šalyse paskutiniaisiais metais. Ataskaitoje apžvelgiama dabartinė situacija penkiose pagrindinėse srityse: 1) mokymo programos tikslai ir rengimas; 2) moksleivių ir tėvų dalyvavimas mokyklos veikloje; 3) mokyklos kultūra ir moksleivių dalyvavimas.
Ataskaitoje pateikiama informacija apie 31 „Eurydice“ tinklo šalį (ES valstybes nares, Islandiją, Norvegiją, Kroatiją ir Turkiją) ir akcentuojama akivaizdi padaryta pažanga nuo paskutinio „Eurydice“ tyrimo šia tema, paskelbto 2005 m. Kur aktualu, buvo atsižvelgta ir į visas politikos reformas, planuojamas artimiausiais metais. Vertinimo metai – 2010–2011 m.

„Europos aukštojo mokslo erdvė 2012: pranešimas apie Bolonijos proceso įgyvendinimą“ (anglų k.). Santrauka lietuvių kalba
Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita – bendrų „Eurostat“, „Eurostudent“ ir „Eurydice“ pastangų rezultatas. Ataskaitą koordinuoja Bolonijos tolesnės veiklos grupė. Joje įvairiais aspektais apibūdinama Bolonijos proceso įgyvendinimo būsena 2012 m., naudojant 2011 m. surinktus duomenis. Taigi, ataskaitoje pateikiami statistiniai duomenys ir kontekstualizuota, kokybinė informacija.
Bolonijos procesas turėjo įtakos aukštojo mokslo pokyčiams 2012 m. Visos šalys atliko reikšmingų pakeitimų, kurie leido sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę, ir kurie padėjo pagrindus aukštajam mokslui, tarnaujančiam vis didėjantiems visuomenės poreikiams tenkinti. Buvo pakeistos aukštojo mokslo struktūros, sukurtos kokybės vertinimo sistemos, įdiegti mechanizmai, skirti palengvinti judumą ir nustatyta daug aukštojo mokslo socialinės dimensijos problemų. Projekto, kuris savanoriško bendradarbiavimo pagrindu suderina ir įgyvendina 47 šalių aukštojo mokslo sistemų tikslus, mastas neturi precedento.
Visas tyrimas „Europos aukštojo mokslo erdvė 2012 m. Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita“
pateikiamas anglų kalba „Eurydice“ tinklalapyje
http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/thematic_studies_en.php
„Verslumo ugdymas Europos mokyklose: nacionalinės strategijos, ugdymo programos, mokymosi rezultatai“ (anglų k.)
Europos švietimo informacijos tinklo EURYDICE parengtame pranešime pristatoma lyginamoji analizė bei susisteminta informacija apie verslumo ugdymą Europos mokyklose. Trumpa Europos Sąjungos šalis nares, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Turkiją apimanti apžvalga rodo, kad didžioji dalis Europos šalių įtraukia verslumo ugdymą į nacionalines švietimo strategijas ar iniciatyvas. Pradinio ugdymo pakopoje du trečdaliai Europos šalių aiškiai pripažįsta verslumo ugdymo svarbą kaip bendrąsias ugdymo gaires. Tuo tarpu pagrindinio ugdymo pakopoje faktiškai visos šalys įvairiais būdais integruoja verslumą į ugdymo turinį – arba kaip dalį ugdymosi tikslų bendrajame ugdymo turinyje, arba apjungiant kelias dalykų programas, arba derindamos abu šiuos būdus. Atlikta lyginamoji analizė atskleidė, kad verslumo ugdymo svarba išties pripažįstama. Be to, daugelis Europos šalių išskiria specialius ugdymosi pasiekimus, kurie apima nuostatas, žinias ir gebėjimus verslumo ugdymo srityje. Galiausiai, ataskaitoje pristatomos tos šalys, tame tarpe ir Lietuva, kuriose konkrečios rekomendacijos ir mokymosi medžiaga mokytojams pateikta kaip pagalbos priemonė. Taip pat aptariamos tose šalyse vykdomos reformos ir iniciatyvos.

2011 m. ataskaitos


„Gamtos mokslai Europoje: nacionalinė politika, praktika ir tyrimai“ (lietuvių k.) Ataskaita anglų k.
„Matematikos mokymas Europoje: iššūkiai ir nacionalinė politika“ (santrauka lietuvių k.) Visa ataskaita anglų k.
„Aukštojo mokslo modernizavimas Europoje: finansavimas ir socialinė dimensija 2011 m.“(santrauka lietuvių k.). Visa ataskaita anglų k.
„Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politika ir praktika“ (lietuvių k.)

Švietimo informacijos tinklas Eurydice pristato ataskaitą „Mokyklų finansavimas Europoje: viešojo finansavimo mechanizmai, metodai ir kriterijai“.

Švietimo informacijos tinklas Eurydice pristato ataskaitą „Švietimas ir mokymas strategijoje „Europa 2020“. ES valstybių narių atsakas“.

Informacijos šaltinis: Eurydice Network on Facebook

Daugiau leidinių EURYDICE internetiniame tinklalapyje. Prieiga per internetą https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/eurydice/index.php/Publications

Skip to content