STEBĖSENOS IR VERTINIMO DEPARTAMENTAS

EBPO PISA

EBPO PISA 2022 bandomasis tyrimas Lietuvoje vyks 2021 m. rudenį.

EBPO PISA 2022 pagrindinis tyrimas Lietuvoje vyks 2022 m. kovo-balandžio mėnesiais.

2022 m. inovatyvi tiriamoji sritis – kūrybinis mąstymas.

Tyrimo tarptautinis interneto tinklalapis: http://www.pisa.oecd.org

Jame galite rasti PISA tyrimo aprašymą, dalyvaujančių šalių sąrašus, tyrimo programas bei technines ataskaitas, visų šalių rezultatų duomenų bazes, kitas publikacijas.


Tyrimas PISA (angl. Programme for International Student Assessment) yra kas trejus metus vykdomas tarptautinis švietimo tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus, reikalingus sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, pritaikyti tai nepažįstamose situacijose mokykloje ir už jos ribų. Šiuolaikiniame sparčiai kintančiame pasaulyje žinios yra svarbios, tačiau vis labiau auga jų taikymo svarba, todėl šis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas analizuoja ir leidžia išsiaiškinti, kiek mokiniai geba pasinaudoti žiniomis, jas adaptuoti ir taikyti įvairiose situacijose.

Tyrimas PISA yra vienas didžiausių ir išsamiausių tarptautinių švietimo tyrimų, tiriantis mokinių pasiekimus ir siekiantis paaiškinti pasiekimų skirtumus analizuodamas mokinio kontekstą individualiu, šeimos, mokyklos ir šalies lygiu. Telkiamos didelės pastangos ir ištekliai tam, kad įvairiose šalyse tyrime naudojama medžiaga būtų kultūriškai ir kalbiškai pritaikyta. Medžiagos vertimui, tyrimo dalyvių atrankai ir duomenų rinkimui taikomi griežti, kokybę užtikrinantys mechanizmai. Įvairių šalių ekspertai dalyvauja konstruojant tyrimo modelį, atrenkant tiriamas sritis, ir užduotyse naudojamą medžiagą.

Kokie yra išskirtiniai tyrimo PISA bruožai?

  1. Pagalba formuojant švietimo politiką ir sąsaja su kitomis viešosios politikos sritimis. Tyrimas susieja mokinių mokymosi rezultatus su mokinių gyvenimo sąlygų duomenimis, jų požiūriu į mokymąsi, taip pat su pagrindiniais veiksniais, formuojančiais jų mokymąsi mokykloje ir už jos ribų. Tai išryškina pasiekimų skirtumus ir identifikuoja mokinių, mokyklų ir švietimo sistemų bruožus, lemiančius gerus rezultatus.
  2. Inovatyvi raštingumo samprata. Tyrimas pabrėžia mokinių gebėjimus pritaikyti žinias ir įgūdžius, analizuoti, argumentuoti ir veiksmingai bendrauti, nes tyrimo metu mokiniai identifikuoja problemas, jas interpretuoja ir sprendžia.
  3. Sąsaja su mokymusi visą gyvenimą. Tyrimas ne tik vertina mokinių gebėjimus, bet ir teiraujasi mokinių apie savo motyvaciją mokytis, pasitikėjimą savo gebėjimais ir taikomas mokymosi strategijas.
  4. Reguliari pasiekimų stebėsena. Tyrimo duomenys leidžia šalims stebėti savo rezultatų kaitą, pažangą ir tokiu būdu įvertinti švietimo reformų poveikį.
  5. Didelis dalyvaujančių šalių skaičius. Tyrimas leidžia palyginti savo šalies duomenis tarptautiniu mastu tiek globaliame, tiek regioniniame lygmenyje. 2018 m. tyrime PISA dalyvavo 37 EBPO šalys ir 42 šalys partnerės.

 

Tyrimo branduolį sudaro skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo įvertinimas. Tai yra vadinamosios privalomos tyrimo sritys. Šalis gali papildomai pasirinkti vertinti mokinių finansinį raštingumą ir (arba) konkrečiame cikle siūlomą naujovišką sritį, pvz., 2018 m. tai buvo globaliųjų kompetencijų tema, 2015 m. – problemų sprendimas bendradarbiaujant, 2022 m. – kūrybinis mąstymas.

Skaitymo užduotys reikalauja pademonstruoti įvairius skaitymo gebėjimus nuo aiškiai pateiktos informacijos suradimo iki plataus teksto supratimo, prieštaravimų nustatymo, informacijos šaltinio patikimumo apmąstymo. Naudojami ne tik įprastiniai prozos tekstai, bet ir įvairaus tipo dokumentiniai tekstai: sąrašai, lentelės, grafikai, diagramos.

Matematikos užduotys reikalauja pademonstruoti įvairius skirtingo lygio matematikos gebėjimus nuo standartinių matematinių procedūrų atlikimo iki matematinio mąstymo ir įžvalgų. Joms atlikti taip pat reikia įvairių matematinio turinio sričių žinių ir gebėjimų jas pritaikyti.

Gamtos mokslų užduotys apima pagrindinių gamtamokslinių sąvokų naudojimą gamtos pasaulio supratimui ir su tuo susijusių sprendimų priėmimui. Mokiniai taip pat turi gebėti moksliškai paaiškinti gamtos reiškinius, vertinti ir parengti gamtamokslinį tyrimą, moksliškai interpretuoti duomenis ir įrodymus.

 

Tyrimas sukonstruotas taip, kad kiekviename cikle paeiliui išsamiau tyrinėjama viena iš tyrimo branduolį sudarančių privalomųjų sričių – skaitymo gebėjimai, matematinis arba gamtamokslis raštingumas. Jai įvertinti skiriama pusė viso tyrimo laiko. Kitos dvi privalomos sritys tiriamos tiek, kad būtų galima stebėti bendrąsias tendencijas. Taigi konkrečios srities raštingumas pagrindine tyrimo sritimi būna kas 9 metus (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Tyrimo EBPO PISA pagrindinių ugdymo sričių kalendorius

PAGRINDINĖ EBPO PISA TIRIAMOJI SRITIS
SKAITYMO GEBĖJIMAI

 

2000*

2009

2018

MATEMATINIS RAŠTINGUMAS

2003*

2012

2022

GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS

2006

2015

2025

* Lietuvos duomenų nėra

Nuo 2015 m. tyrimas PISA vykdomas elektroniniu būdu. Dar yra kelios šalys, kuriose tyrimas atliekamas popieriniu formatu, tačiau jos negali testuoti mokinių naujausiomis užduotimis, kurios pritaikytos būtent elektroninei versijai – yra simuliacijų, interneto nuorodų, išskleidžiamųjų meniu ir pan.

2018 m. tyrimo ciklo naujiena buvo tyrimo adaptyvumas. Testavimo programa matavo, kiek sėkmingai mokinys atlieka bazinės dalies užduotis ir atsižvelgdama į tai, paskirdavo antrą grupę užduočių. Kai mokinys atlikdavo šias užduotis, testavimo programa atsižvelgdama į visų, įskaitant bazinės dalies, atliktų užduočių rezultatus paskirdavo trečią grupę užduočių. Iš viso 2018 m. cikle buvo 72 testo variantai.

Kokia yra tyrimo PISA struktūra?

PISA yra kompleksinis tyrimas, kurį sudaro dvi pagrindinės dalys:

  • Testai, skirti mokinių kognityviniams gebėjimams matuoti. Kiekvienas mokinys atlieka vienos ar dviejų tiriamųjų sričių užduotis. Šios užduotys yra skirtingo sudėtingumo, jas sudaro nuo vieno iki kelių klausimų. Atsakydami į klausimus mokiniai turi pasirinkti vieną ar daugiau pateiktų atsakymų, įrašyti savo atsakymą, atlikti simuliaciją, pasirinkus atsakymą jį pagrįsti.
  • Klausimynai, skirti surinkti kontekstinę informaciją, padėsiančią suprasti ir paaiškinti testo rezultatus sąsajoje su mokinio, jo artimiausios aplinkos, mokyklos ar visos švietimo sistemos veiksniais. Priklausomai nuo šalies interesų, PISA tyrime klausimynus pildo mokiniai, jų tėvai, mokyklų vadovai, mokytojai.

Derinant informaciją, gaunamą iš testų ir skirtingų klausimynų, tyrime pateikiamos trys svarbiausios rodiklių grupės:

  • Pagrindiniai rodikliai, parodantys mokinių žinias ir gebėjimus tiriamojoje srityje.
  • Klausimynų rodikliai, parodantys mokinių gebėjimų sąsajas su įvairiais demografiniais, socialiniais, ekonominiais ir išsilavinimo kintamaisiais.
  • Rodikliai, parodantys rezultatų ir jų pasiskirstymo pokyčius, tendencijas, taip pat ryšius tarp skirtingų – mokinio, mokyklos ir sistemos – lygių.

Kodėl tyrimo dalyviai yra penkiolikmečiai?

  1. Egzistuoja šalių skirtumai pagal ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros mastą ir pobūdį, formalaus ugdymo pradžios amžių, švietimo sistemos struktūrą ir kurso kartojimo paplitimą.
  2. Tokiu būdu klasė kaip ugdymo pakopos matmuo dažnai nėra tinkamas mokinių pažintinių gebėjimų
  3. Todėl siekiant geriau palyginti mokinių pasiekimus tarptautiniu mastu, tyrimo PISA dalyviai yra konkretaus amžiaus mokiniai.
  4. Tai leidžia nuosekliai palyginti tais pačiais metais gimusiųjų ir besimokančių mokykloje penkiolikmečių žinias ir įgūdžius.

Kaip mokiniai atrenkami dalyvauti tyrime?

Šis tyrimas yra kiek įmanoma įtraukus. Visi kriterijus atitinkantys mokiniai įtraukiami į tyrimo populiaciją, iš kurios taikant stratifikuotą dviejų pakopų atranką sudaroma tyrimo imtis. Iš pradžių atrenkamos mokyklos atsižvelgiant į reikšmingus šaliai kintamuosius (ugdymo kalba, vietovė, ugdymo programos tipas), o atrinktose mokyklose atrenkami mokiniai laikantis principo, kad kiekvienas mokinys, kuris atitinka amžiaus ir klasės kriterijus, turi lygias galimybes būti atrinktas.

Tyrimo vykdymo metu mokinių amžius yra nuo 15 metų 3 mėnesių iki 16 metų 2 mėnesių.

Jie mokosi bet kokio tipo mokykloje ne žemesnėje nei 7 klasėje.

Egzistuoja itin griežtos taisyklės, reglamentuojančios, kada mokykla ar mokinys gali būti neįtraukiami į tyrimą. Mokyklos, kurios yra sunkiai pasiekiamose, nutolusiose vietovėse, kurios yra itin mažos ar ugdo tam tikrų specialiųjų poreikių mokinius, kurie negalėtų atlikti tyrimo užduočių kompiuteriu, gali būti neįtraukiamos į tyrimą. Mokiniai atrinktoje dalyvauti tyrime mokykloje gali būti neįtraukiami į tyrimą dėl tam tikros negalios, specialiųjų ugdymosi poreikių ar nepakankamų kalbos, kuria vykdomas tyrimas, įgūdžių.

2018 m. tyrime PISA dalyvavo 710 000 mokinių, reprezentuojančių daugiau nei 31 milijoną penkiolikmečių 79-iose pasaulio šalyse ir teritorijose.

Lietuvoje dalyvavo 6 885 mokiniai iš 364 mokyklų, kurių ugdymo kalba lietuvių, rusų arba lenkų, reprezentuojantys 24 453 mokinius (90 proc. šalies penkiolikmečių)

Tyrimo tarptautinis interneto tinklalapis: http://www.pisa.oecd.org

Jame galite rasti PISA tyrimo aprašymą, dalyvaujančių šalių sąrašus, tyrimo programas bei technines ataskaitas, visų šalių rezultatų duomenų bazes, kitas publikacijas.

Tyrimo koordinatorė Lietuvoje – dr. Natalija Valavičienė, el.p. natalija.valaviciene@nsa.smm.lt

Kodėl tyrimo dalyviai yra penkiolikmečiai?

  1. Egzistuoja šalių skirtumai pagal ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros mastą ir pobūdį, formalaus ugdymo pradžios amžių, švietimo sistemos struktūrą ir kurso kartojimo paplitimą.
  2. Tokiu būdu klasė kaip ugdymo pakopos matmuo dažnai nėra tinkamas mokinių pažintinių gebėjimų
  3. Todėl siekiant geriau palyginti mokinių pasiekimus tarptautiniu mastu, tyrimo PISA dalyviai yra konkretaus amžiaus mokiniai.
  4. Tai leidžia nuosekliai palyginti tais pačiais metais gimusiųjų ir besimokančių mokykloje penkiolikmečių žinias ir įgūdžius.

Tyrimo vykdymo metu mokinių amžius yra nuo 15 metų 3 mėnesių iki 16 metų 2 mėnesių.

Jie mokosi bet kokio tipo mokykloje ne žemesnėje nei 7 klasėje.

Kaip mokiniai atrenkami dalyvauti tyrime?

Šis tyrimas yra kiek įmanoma įtraukus. Visi kriterijus atitinkantys mokiniai įtraukiami į tyrimo populiaciją, iš kurios taikant stratifikuotą dviejų pakopų atranką sudaroma tyrimo imtis. Iš pradžių atrenkamos mokyklos, o atrinktose mokyklose atrenkami mokiniai laikantis principo, kad kiekvienas mokinys, kuris atitinka amžiaus ir klasės kriterijus, turi lygias galimybes būti atrinktas.

Egzistuoja itin griežtos taisyklės, reglamentuojančios, kada mokykla ar mokinys gali būti neįtraukiami į tyrimą. Mokyklos, kurios yra sunkiai pasiekiamose, nutolusiose vietovėse, kurios yra itin mažos ar ugdo tam tikrų specialiųjų poreikių mokinius, kurie negalėtų atlikti tyrimo užduočių kompiuteriu, gali būti neįtraukiamos į tyrimą. Mokiniai atrinktoje dalyvauti tyrime mokykloje gali būti neįtraukiami į tyrimą dėl tam tikros negalios, specialiųjų ugdymosi poreikių ar nepakankamų kalbos, kuria vykdomas tyrimas, įgūdžių. Mokinio pažangumas negali būti priežastys, dėl kurios mokinys neįtraukiamas į tyrimą.

Kas atrenka mokyklas ir mokinius dalyvauti tyrime?

Mokyklų ir mokinių atrankos tikslas – surinkti reprezentatyvius duomenis, kurie būtų patikimi, validūs ir palyginami.

Mokyklas atrenka tarptautinio tyrimo organizacija.

Mokiniai atrenkami naudojant tyrimo organizacijos programą, kuri mokinius išrikiuoja pagal lytį ir taikydama sisteminės atrankos žingsnį atrenka iš anksto nustatytą mokinių skaičių.

Šiame tyrime atrankos vienetas yra asmuo (ne klasė), todėl tyrime dalyvauja tyrimo kriterijus atitinkantys mokiniai iš skirtingų klasių.

Kodėl tyrime dalyvauja tiek septintokai, tiek devintokai?

Tyrimo tikslinė grupė yra konkrečiais kalendoriniais metais gimusieji mokiniai, besimokantys bet kokio tipo mokyklose, ne žemesnėje nei 7 klasėje. Todėl jeigu tyrimo metu yra penkiolikmečių, besimokančių 7, 8 ar aukštesnėje klasėje, jie turi galimybių būti atrinkti dalyvauti tyrime.

Skip to content