2022 metų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo duomenų analizė
2023 m. Nacionalinė švietimo agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl įgaliojimų Nacionalinei švietimo agentūrai suteikimo“ ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VK-159 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) stebėsenos vykdymo aprašo patvirtinimo“ bei Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VK-846 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos vykdymo aprašo pakeitimo“, atliko 2022 m. pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) stebėsenos analizę.
Duomenis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) stebėsenos analizei pateikė 60 savivaldybių, iš kurių 49 – kartu su savo įsteigtomis akredituotomis įstaigomis, 3 – su dar neakredituotomis įstaigomis, vykdančiomis pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Kitos 8 savivaldybės, neturinčios švietimo pagalbos institucijų, pateikė tam tikrą dalį duomenų. Duomenis taip pat pateikė 21 kita institucija (nepriklausanti savivaldybėms), vykdanti PKT, tarp jų 3 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios įstaigos, 1 pedagogų rengimo centras, 8 aukštųjų mokyklų, vykdančių PKT, struktūriniai padaliniai, 1 biudžetinė organizacija ir 8 viešosios įstaigos.
Surinkti duomenys analizuoti, pasitelkiant Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenis, PKT institucijų veiklos išorinio vertinimo išvadas ir jų interneto svetainių puslapių apžvalgas, atliktas 2023 m. vasario–gegužės mėn.
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo konteksto apžvalga
Bendra 2022 metų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo duomenų analizė
Savivaldybių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos apžvalgos
2021 m. pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos tyrimo ataskaita
2022 m. Nacionalinė švietimo agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl įgaliojimų Nacionalinei švietimo agentūrai suteikimo“ ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VK-159 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos vykdymo aprašo patvirtinimo“, atliko 2021 m. pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) stebėsenos tyrimą.
Duomenis PKT stebėsenos tyrimui pateikė 59 savivaldybės (iš kurių 48 kartu su savo įsteigtomis akredituotomis įstaigomis, vykdančiomis pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, 5 savivaldybės, neturinčios švietimo pagalbos institucijų, likusios 6 savivaldybės pateikė tam tikrą dalį duomenų) ir 11 kitų institucijų (nepriklausančių savivaldybėms), vykdančių PKT, tarp jų 2 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios įstaigos, 2 pedagogų rengimo centrai, 3 aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, struktūriniai padaliniai ir 4 viešosios įstaigos.
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo konteksto apžvalga
Bendra savivaldybių pateiktų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo duomenų analizė
Savivaldybių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos apžvalgos
Bandomojo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos tyrimo apžvalga
2021 m. Nacionalinė švietimo agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl įgaliojimų Nacionalinei švietimo agentūrai suteikimo“ ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VK-159 „Dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos vykdymo aprašo patvirtinimo“, atliko bandomąjį pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos tyrimą.
Tyrime dalyvavo 9 savivaldybių (Jurbarko r., Kauno m., Klaipėdos m., Kretingos r., Marijampolės, Radviliškio r., Šiaulių m., Varėnos r., Vilkaviškio r.) administracijų švietimo padalinių ir akredituotų švietimo pagalbos institucijų, vykdančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, atstovai.
Pristatomos 2019–2020 m. m. surinktų stebėsenos duomenų apžvalgos: šalies pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kontekstas, mokytojų, pasinaudojusių 5 dienomis per metus kvalifikacijai tobulinti, situacija, nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo prioritetų (kvalifikacijos tobulinimo programų, kurių trukmė ne mažiau nei 40 akad. val.) įgyvendinimas bei skirtų lėšų panaudojimas, susisteminta medžiaga, kokios įtakos pedagoginių darbuotojų profesinis tobulėjimas turi mokinių pasiekimams ir pažangai.
Pedagoginiai darbuotojai,
pasinaudoję Švietimo įstatymo suteikta teise 5 dienas per metus kvalifikacijai tobulinti
Finansiniai ištekliai
Vykdytos programos pagal 1 prioritetą Kompetencijų tobulinimas įgyvendinant šiuolaikinį ugdymo / mokymo turinį
Vykdytos programos pagal 2 prioritetą Kompetencijų, reikalingų veiksmingai ugdyti skirtingų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, tobulinimas
Vykdytos programos pagal 3 prioritetą Vadovavimo ir lyderystės ugdymo / mokymo procesui ir švietimo įstaigai kompetencijų tobulinimas
Prioritetines kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendinę lektoriai
PKT programų prieinamumas pedagogui
PKT renginių pagal programas, kurių trukmė ne mažesnė kaip 40 akademinių valandų, vykdytų nuotoliniu būdu, procentinė dalis
PKT proceso poveikis ugdymo kokybei užtikrinti ir mokinių pasiekimams gerinti
Atnaujinta: 2023-12-06
