ŠVIETIMO PAGALBOS DEPARTAMENTAS

Krizių prevencija, intervencija ir postvencija

Krizių prevencija – bendruomenės narių, visuomenės, specialistų švietimas. Tai rūpinimasis psichikos higiena: ieškomos strategijos, galinčios sumažinti įvairių rizikos faktorių poveikį, kurios daro įtaką savižudybėms, kriziniams išgyvenimams, psichikos sveikatos sutrikimams.

Krizių intervencija – pagalba tuo metu, kai išgyvenama krizė.

Krizių postvencija – pagalba, kuri teikiama krizes išgyvenusiems žmonėms, siekiant greitesnio grįžimo į įprastą jiems gyvenimo ir funkcionavimo lygį. 

Krizė mokykloje – netikėtas ir / ar pavojingas įvykis, sutrikdantis įprastą mokyklos bendruomenės ar atskirų jos narių veiklą, emociškai sukrečiantis visą ar didesnę ugdymo įstaigos bendruomenės dalį. Tai gali būti:

  • mokinio ar mokytojo savižudybė ar kita komplikuota netektis,
  • sprogimas,
  • susišaudymas,
  • įkaitų paėmimas,
  • gaisras ar pan.

Savižudybė yra vienas dažniausių krizinių įvykių mokykloje. Todėl yra labai svarbu, kad mokyklos bendruomenė turėtų realias ir tinkamas nuostatas į savižudybių atvejus. Įvykus savižudybei mokykloje, krizių valdymo komanda turi reaguoti operatyviai – parengdama tinkamą informaciją apie savižudybę, pasitelkdama specialistus individualiai ir grupinei pagalbai teikti.

Įvykus krizei mokykloje reikia veikti organizuotai ir nedelsiant, kad būtų išvengta chaoso ir sumažintas krizės sukeltų reakcijų intensyvumas, suteikta pagalba mokyklos bendruomenės nariams.

Tam, kad mokyklos būtų pasirengusios reaguoti į krizinius įvykius, rekomenduojama iš anksto pasirengti veiksmų planą, žinoti, į kuriuos mokyklos darbuotojus kokiais klausimais kreiptis ištikus įvykiui. Išankstinis pasirengimas mažina netinkamų veiksmų tikimybę, padeda išlaikyti tinkamą krizės valdymo kryptį. 2018 m. kovo 8 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-229 patvirtintos Rekomendacijos dėl krizių valdymo mokyklose.  Rekomendacijose nustatytas krizių valdymo komandos sudarymas, darbo organizavimas ir bendradarbiavimas su mokyklos vaiko gerovės komisija, mokyklos steigėju, savivaldybės vykdomąja institucija, psichologinės pagalbos teikėjais krizės mokykloje atveju.

Keturi bendri krizių valdymo ugdymo įstaigoje principai, kurių įgyvendinimu turėtų pasirūpinti krizių valdymo komanda:

  1. Ugdymo įstaiga po krizinio įvykio turėtų grįžti prie įprastinio darbo ir ritmo iškart, kai tik tai yra įmanoma.
  2. Geriausia, jei ugdymo įstaiga krizę yra pajėgi įveikti savo resursais, o išorės pagalbininkai tik teikia paramą ir konsultacijas ugdymo įstaigos pagalbininkams.
  3. Kiekviena didelė krizė stipriai paveikia krizių intervencijos darbuotojus, todėl ypač svarbu pasirūpinti pagalba pagalbininkams.
  4. Kriziniai įvykiai visuomet pritraukia daug žiniasklaidos dėmesio, todėl svarbu pasirūpinti ir bendravimu su žiniasklaida. 

Naudinga literatūra:

  1. Polukordienė K. O., Kazlauskaitė A., Skruibis P., Aleliūnaitė R. (2004). Draugo laiškai. Vilnius: Heksograma.
  2. Polukordienė K. O, Skruibis P., Bagdonienė M., Rekuč V., Skruibienė I. (2010). Krizių valdymas mokyklose. Metodinė medžiaga mokyklų krizių valdymo komandoms. Vilnius: Jaunimo psichologinės paramos centras. Prieiga per internetą: <https://www.klrppt.lt/wp-content/uploads/2015/05/Kriziu-valdymas-mokykloje1.pdf>
  3. 2018 m. kovo 8 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-229 patvirtintos Rekomendacijos dėl krizių valdymo mokyklose.
  4. Krizių valdymas mokymo įstaigose. http://lpmasociacija.lt/wp-content/uploads/2017/10/Krizes-valdymas-mokyklose.pdf
Skip to content