ŠVIETIMO PAGALBOS DEPARTAMENTAS

Įtraukusis ugdymas

„Įtraukusis ugdymas – kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui, tai labai aiškiai atsispindi Geros mokyklos koncepcijoje. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu  kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis.

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, užtikrinant švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (2006), Europos Tarybos numatyti strateginiai teisingumo švietime įgyvendinimo uždaviniai skatina visose šalyse diegti  inkliuzinio švietimo politiką. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra, kaip pagrindinė Europos Sąjungos organizacija, siekianti tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių švietimo politiką  bei ugdymo praktiką, rekomenduoja, kad tarptautinės politikos direktyvoms diegti reikia sistemingo duomenų rinkimo ir jų analizės, įrodymų, kuriais būtų vadovaujamasi įgyvendinant atitinkamas įtraukiojo  ugdymo plėtros nuostatas ir uždavinius.

Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra siūlo inkliuzinio ugdymo kokybės skatinimo principus, kurie labiau pritaikomi mokyklos lygmeniui:

  1. Pagarba mokinių nuomonei. Mokinių, jų tėvų ir artimųjų, organizacijų, besirūpinančių neįgaliųjų asmenų teisėmis, nuomonių turėtų būti paisoma, ypač priimant sprendimus.
  2. Aktyvus mokinių dalyvavimas. Visiems mokiniams sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime.
  3. Teigiamos mokytojų nuostatos. Visi mokytojai turėtų turėti teigiamą požiūrį į visus mokinius ir norą bendradarbiauti su kolegomis.
  4. Mokytojų įgūdžiai. Visi mokytojai turėtų išsiugdyti įgūdžių, reikalingų veiksmingam visų mokinių ugdymui, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius.
  5. Lyderystė mokykloje. Mokyklų vadovai turėtų teigiamai vertinti darbuotojų ir mokinių skirtybes, skatinti kolegialumą ir inovacijas.
  6. Įvairių žinybų paslaugų dermė.

LR Švietimo įstatyme (2011) akcentuojama, kad Lietuvoje inkliuzinis ugdymas yra svarbiausias švietimo sistemos politinis siekis. LR Švietimo įstatyme akcentuojama, kad ugdymo prieinamumas – tai galimybė mokytis saugioje, tinkamoje edukacinėje aplinkoje, kurioje kiekvienas ugdomas pagal jo galimybes, poreikius bei polinkius.

Lietuvoje įstatymų lygmenyje akcentuojama politinė valia įgyvendinti inkliuzinį ugdymą.

LR Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje patvirtintas „Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų planas “ 2017 m. birželio 27 d. Nr. V-527,  kuriame siekiama sustiprinti  specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktį į švietimą, didinant specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų poreikio patenkinimą.

2013 metais buvo patvirtinta Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, numatanti esminius švietimo pokyčius, kurie dera su Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030. Lietuva kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis įgyvendina įtraukiojo ugdymo principus pereidama nuo mokyklos – visiems, prie mokyklos – kiekvienam. Mokslinėje  literatūroje ir Lietuvos švietimo dokumentuose vartojamos dvi tapačios sąvokos – inkliuzija ir įtraukimas. Lietuvoje iš pradžių įsitvirtino iš anglų kalbos perkeltoji sąvoka inkliuzinis ugdymas, tačiau Lietuvių kalbos komisijai rekomendavus, siūloma vartoti lietuvišką sąvoką įtraukusis ugdymas.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių kokybiško ugdymo užtikrinimas

Įtraukųjį ugdymą galime laikyti procesu, kuriame atsižvelgiama į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksniais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis mokymuisi ir dalyvavimui švietime. Europos specialiojo ir inkliuzinio  ugdymo plėtros agentūros dar  2012 m. parengtame Inkliuzinio švietimo mokytojo profilyje apibrėžtos keturios esminės vertybės, kuriomis  turėtų remtis mokytojai, dirbantys inkliuzinėje švietimo sistemoje. Tai – pagarba mokinių įvairoveiskirtybes laikant galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis, pagalba kiekvienam mokiniui, puoselėjant aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų. Bendradarbiavimas ir darbas komandoje bei  asmeninis profesinis tobulėjimas, prisiimant atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą, vadovaujantis principu, jog mokyti reiškia mokytis. Remiantis  Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių  besimokantiems  asmenims kartu su bendraamžiais   vietos  bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir labai  kokybiškos švietimo galimybės.

Rekomenduojame paskaityti:

Skip to content