2023 08 10
Įgyvendinant projekte „Kokybės krepšelis“ numatytas veiklas 2023 m. parengtas ir išleistas el. formatu metodinis leidinys „Vadovas mokyklų edukacinėms erdvėms kurti ir naudoti“. Jame rasite Lietuvos mokyklų gerosios edukacinių erdvių kūrimo ir pritaikymo ugdymui patirties pavyzdžių, edukacinių erdvių ekspertų patarimus, rekomendacijas mokykloms, pradedančioms kurti ugdomąją mokyklų aplinką.
Leidinyje nagrinėtos temos:
Projekto „Kokybės krepšelis“ vadovės Aušros Liubinienės žodžiais „Šis metodinis leidinys vienas pirmųjų, siekiantis apibendrinti edukacinių erdvių kūrimo patirtį, pateikti srities profesionalų nuomonę ir patarimus, palengvinti mokykloms ugdymo proceso tobulinimo etape kylančių uždavinių sprendimą dėl aplinkos įvairovės, dermės, daugiafunkciškumo <…>. Tikimės, kad leidinys tarnaus mokyklų vadovams, mokytojams, mokiniams, visiems mokyklos kūrime dalyvaujantiems bendruomenės nariams.“.
2023 07 13
Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu, 30-čiai I etapo mokyklų apibrėžtas uždavinys – gerinti stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių bendrojo ugdymo mokyklų atsakomybę ir atskaitomybę už ugdymo kokybę, skiriant finansavimą veiklai tobulinti ir gerosios patirties sklaidai.
Projekto sąlygose buvo numatyta, kad bus vertinama 30-ties mokyklų, kurios projektą vykdė 2019/2020 ir 2020/2021 m. m., trijų veiklos sričių (1. Rezultatai, 2. Ugdymas(is) ir mokinių patirtys, 3. Lyderystė ir vadyba) 10 rodiklių, pažanga bus laikoma padaryta, jei mokyklos atlikto veiklos įsivertinimo metu bus nustatyta, kad tvarumas užtikrintas, visos sritys išliko ne žemesnio negu 3 lygio ir jei ne mažiau kaip 2 rodiklių įvertinimas pagerėjo. Šiose mokyklose po 2 projekto metų išorinis vertinimas nebuvo atliekamas. Projekto pabaigoje jos pačios įsivertino savarankiškai planuotos ir įgyvendintos veiklos pažangą bei sėkmę.
Su projekto „Kokybės krepšelis“ stiprios geros mokyklos požymių raiškos mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ataskaitų analize galite susipažinti čia.
***
Dėmesio! Informaciją apie Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos, Ignalinos gimnazijos, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos, Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos, Kauno Simono Daukanto progimnazijos mokytojų projekto metu parengtas metodines priemones rasite meniu punkto „Projekto medžiaga“ skiltyje „Metodinės priemonės“
***
Teksto suvokimo skatinimas Kauno Suzukio pradinėje mokykloje
Yra žmonių, manančių, jog vienas svarbiausių vaiko ugdymo tikslų – išmokyti jį skaityti ir rašyti. Deja, tai negarantuoja vaikui sėkmingo įvairių mokomųjų dalykų mokymosi. Skaitomą tekstą reikia ir suvokti. Teksto suvokimas – tai jo turinio, kaip visumos, apmąstymas, nagrinėjimas, argumentavimas, detalizavimas, siejimas, vertinimas. Su teksto suvokimu susiduriame ne tik lietuvių kalbos, bet ir matematikos, pasaulio pažinimo, užsienio kalbos bei kitose pamokose.
Paskatinti mokykloje vykstančio skaitymo projekto, dar labiau įnikome skaityti knygas. Dr. Šiniči Suzuki pabrėžia, kad mokymasis grupėje turi labai daug privalumų: vaikai mato gerą bendraamžių pavyzdį, vyrauja noras neatsilikti nuo draugų, „kartu patiria malonumą, ugdoma bendradarbiavimo dvasia“. Todėl pradėjome skaityti knygas kartu su klase, nes skaitant grupėje daugiau galimybių patirti panašius meninius išgyvenimus, įsigilinus į literatūros kūrinį.
Siekiant visiems mokyklos vaikams užtikrinti prieigą prie aukšto meninio lygio jaunesniajam mokykliniam amžiui skirtos literatūros, mokykloje buvo suburta mokytojų grupė, kuri atrinko vertingo turinio knygas, atitinkančias vaikų amžiaus tarpsnio poreikius. Renkant knygas šio amžiaus vaikams, buvo siekiama sužadinti jų norą skaityti, lavinti vaizduotę, o labiausiai – formuoti skaitymo įgūdį. Dr. Š. Suzuki teigė, jog „turime kartoti veiksmą vėl ir vėl. Kol tai taps natūralu, paprasta, lengva“. Knygomis, parinktomis vyresnio amžiaus vaikams, buvo siekiama lavinti žodyną, vaizduotę, suteikti tam tikrų žinių, padėti atpažinti ir suprasti vertybes, analizuojant veikėjų charakterius, poelgius, gyvenimiškas situacijas.
Kad knygų skaitymas netaptų paviršutinišku, atrinktoms knygoms buvo sudaryti teksto supratimo klausimynai. Jaunesnio amžiaus vaikams skirti klausimai buvo formuluojami taip, kad vaikai nesunkiai atsakymą rastų tekste. Vyresnio amžiaus vaikams pateikta daugiau atvirų, probleminių klausimų, reikalaujančių analizuoti, argumentuoti, sieti, vertinti, apibendrinti. Taip pat išrinkti žodžiai, kurių prasmės vaikai gali nežinoti.
Mokykloje organizuojamas skaitymo projektas paskatino naujos tradicijos atsiradimą. Visa mokyklos bendruomenė penktadieniais pirmos pamokos metu garsiai arba tyliai skaito pasirinktas knygas, gilinasi į veikėjų charakterius, aptaria emocijas, kurias sužadino perskaityta ištrauka. Atsakinėja į iš anksto mokytojų darbo grupės parengtų klausimynų klausimus, aiškinasi parinktų žodžių reikšmes, naudodamiesi žodynais. Garsaus skaitymo tikslas – mokytis skaityti tekstą intonuojant, jei įmanoma, pasiskirsčius vaidmenimis. Pasirinktos knygos skaitymas ir suvokimas tęsiamas ir namuose.
Kad kūrinį vaikai galėtų išjausti giliau, knygų skaitymas integruojamas ir kituose mokomuosiuose dalykuose. Dailės pamokų metu piešiamos iliustracijos pasirinktai skaitomo teksto ištraukai. Pasaulio pažinimo pamokose aptariamas knygose vaizduojamas laikotarpis. Teksto visuma – tai ir turinys, ir kalbinė raiška, ir teksto pobūdis, todėl susipažįstama su knygos autoriumi, nagrinėjamas ir knygos sukūrimo istorinis kontekstas. Vaikams labai patiko Ryčio Daukanto parašytos knygos „Simonas Daukantas – vargo pelė“, „Jonas Basanavičius – barzdota varna“.
Vaikai nori pažinti pasaulį, jie mėgsta naujus vaizdinius, nuotykius. Dr. Š. Suzuki akcentuoja, jog „vaikams natūralu kopijuoti juos supančius žmones“. Todėl suaugę turi padėti visa tai atrasti, kurdami aplinką, kurioje būtų daug knygų, ir rodydami savo pavyzdį jas skaityti.
Kauno Suzukio pradinės mokyklos mokytojos metodininkės Odeta Virpšienė, Vilma Lynienė ir Rimantė Tamošiūnienė
***
Įtraukusis skaitymas – Kauno Suzukio pradinės mokyklos projekto „Kokybės krepšelis“ kryptis
„Žmogus – savo aplinkos sūnus. Kiekvieno vaiko pasiekimams daro įtaką jį supanti aplinka“ (dr. Š. Suzuki). Todėl pirmoji užduotis, siekiant išlavinti vaiko skaitymo gebėjimus – sukurti tam palankią aplinką. Pirmoji erdvė, su kuria susiduria vaikai, yra jų namai. Jei namuose daug knygų, tėvai mėgsta skaityti ir nuo mažens skaito ar seka pasakas savo vaikams, jie užtikrina vaikų susidomėjimą knygomis. Labai svarbu ir mokykloje sukurti skaitymą motyvuojančią aplinką. Pirmiausia, klasėje turi būti įrengta lengvai vaikams pasiekiama bibliotekėlė. Joje vaikai turėtų rasti įvairių savo amžiui pritaikytų knygų: grožinės literatūros knygelių, enciklopedijų, žinynų, žodynų, žurnalų. Taip pat klasėje turėtų būti patogus, jaukus skaitymo kampelis – vieta, kurioje mokinys galėtų ramiai paskaityti. Esant geroms oro sąlygoms, knygas galime skaityti mokyklos lauko klasėje ar lauke, pievoje. Mokiniai pertraukų metu skaito knygas mokyklos bibliotekoje įrengtose skaitymo zonose. Žinoma, labai svarbus ir mokytojo pavyzdys. Jei vaikai matys ant stalo mokytojo padėtą skaitomą knygą, kurią vėliau pristatys kartu su visa klase, jie irgi kur kas mieliau skaitys.
Skaitymo kompetencijai lavinti svarbi skaitymo motyvacija. Kauno Suzukio pradinėje mokykloje vaikai skatinami atsinešti skaitomas knygas į mokyklą. Perskaičius – rengti knygų pristatymus savo draugams. Pristatydami knygas, mokiniai gali sukurti knygą iliustruojantį plakatą, suvaidinti labiausiai patikusį knygos įvykį ar paskaityti pasirinktą ištrauką. 3-4 klasių mokiniai knygos pristatymui parengia skaidres, tuo pat metu mokydamiesi dirbti su kompiuterinėmis programomis (tokiomis, kaip „PowerPoint“), valdyti klasės multimedijos įrangą, viešai pristatyti save ir dėstyti savo mintis. Perskaičiusiems daugiausia knygų mokyklos mastu organizuojamos „Knygų skaitytojų“ šventės, apdovanojimai diplomais bei „Geriausių skaitytojų“ ženkliukais. Pavasarį vyksta tradicija jau tapęs renginys – „Knygnešio“ savaitė, kurios metu į mokyklą atvyksta žymūs vaikų knygų autoriai, rengiama knygų mugė, kurioje mokiniai perleidžia vienas kitam perskaitytas knygas, vyksta įvairios kūrybinės dirbtuvės, edukacijos.
Įtraukiojo skaitymo tikslą pasiekti padeda bendros, motyvuojančios veiklos. Pavyzdžiui: reguliariai skaičius knygas ir kartą per mėnesį jas pristačius, semestro pabaigoje vykstame į smagią kelionę, išvyką – filmą, parką, ar pan. Taip pat mokiniai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose renginiuose. Šiemet dalyvavome respublikiniame konkurse „Vasara su knyga”. Vasaros atostogų metu reikėjo perskaityti 5 knygas ir jas fiksuoti tam paruoštame lape, o rudenį – pristatyti klasės draugams. Be to, nuo šių metų pradžios mokykla organizuoja mėnesio skaitymo iššūkius, kurių metu jaunieji skaitovai kiekvieną dieną įvairiais būdais (juos reikėtų aptarti atskirai) skaito mėgstamą knygą.
Kasdieninis knygų skaitymas ne tik suteikia malonumą, plečia žodyną, bet ir patvirtina dr. Šiniči Suzuki mintį, jog „išskirtinis meistriškumas išugdomas daug kartų kartojant“.
Kauno Suzukio pradinės mokyklos informacija
***
„KIEKVIENAS VAIKAS GALI“ (Dr. Šiniči Suzuki)
Kauno Suzukio pradinė mokykla – viena iš 30-ties Lietuvos stiprios geros mokyklos požymių raiškos mokyklų, nuo 2019 m. dalyvaujanti ES lėšomis finansuojamame projekte „Kokybės krepšelis“. Pasirinktas projekto tikslas – mokinių skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžių gerinimas. Po beveik dviejų metų darbo įgyta patirtis leidžia pasidalinti kai kuriais darbo metodais, galinčiais praversti mokytojo darbe.
Vienas iš pasirinktų ir nuodugniai taikytų metodų – sistemingas eilėraščių skaitymas ir mokymasis mintinai. Jis pasirinktas ne atsitiktinai – Suzuki metode jis žinomas kaip haiku (trumpų trieilių posmų) mokymasis šeimose ir ugdymo įstaigose. Vienas iš tradicinių japonų žaidimų šeimai – haiku rinkiniai, kuriuos sudaro dvipusiai lapai. Vienoje lapo pusėje surašytas haiku tekstas, kitoje nupieštas jį apibūdinantis paveikslėlis. Žaidimo esmė – prisiminti kuo daugiau eilėraščių vien pamačius paveikslą. Laimi tas, kas padeklamuoja daugiau trieilių. Pradinukų amžiaus sulaukę veikai gali jų mokėti iki… 1000!
Kita priežastis – nuolatinio kartojimo stiprinant mokinių įgūdžius praktika Suzuki mokykloje. Todėl ir eilėraščiai parenkami atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnį, metų laikus, šventes, klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenimo aktualijas. Kiekvienam mokslo metų mėnesiui parenkamas vienas eilėraštis. Eilėraštis pakabinamas matomoje klasės vietoje ir jo vaikai mokosi bet kuriuo patogiu jiems metu (prieš pamokas, greičiau atlikę klasės darbą, pertraukų metu). Jaunesnėse klasėse vaikams eilėraštis pateikiamas po posmą kas savaitę, o vyresnėse – visas eilėraštis iš karto ir kiekvienas mokosi savo tempu. Kiekvieną dieną lietuvių kalbos pamokos pradžioje eilėraštį visi kartu pasikartojame.
Prieš pradedant mokytis eilėraštį, vaikai supažindinami su jo autoriumi, kalbama apie eilėraščio nuotaiką, stilistiką, besirimuojančius žodžius. Platesnis kontekstas skatina mąstyti, naudotis turimomis žiniomis ir atrasti naujas. Aptariame, kokius jausmus vaikams sukėlė naujas eilėraštis. Tad ir emocinio intelekto puoselėjimas tampa svarbia mokymosi dalimi.
Dr. Šiniči Suzuki teigė: „Ko besimokytum, pradžia visuomet bus sunki. Reikia laiko, kol gebėjimo daigelis įsišaknys. Visa esmė yra kantrybė ir nuolatinis kartojimas“. Todėl eilėraščio mokymąsi integruojame į kitus mokomuosius dalykus. Lietuvių kalbos pamokose aptariame vaizdingus žodžius, skyrybą, ritmiką. Muzikos pamokose eilėraščiai naudojami prasidainavimui, virsta dainomis, skanduotėmis. Iliustracijos eilėraščiui kuriamos dailės pamokose. Atskiri eilėraščio posmai naudojami aktyviųjų pertraukėlių metu, sukuriant eilėraščio nuotaiką atitinkančius judesius. Poezijos kūriniui išmokti parenkami įvairūs mokymosi būdai: mokantis eilėraštį skirtingos grupelės kartoja po posmelį, po eilutę, po žodį. Taip vaikai nepastebimai supažindinami su atminties lavinimo strategijomis.
Išmokęs eilėraštį, kiekvienas vaikas turi sklandžiai ir raiškiai jį padeklamuoti. Atsiskaitymo būdą pasirenka jis pats: visiems draugams ar tik mokytojai girdint. Tie, kam deklamuoti prieš visus klasės draugus trūksta drąsos, mokytojai gali atsiųsti ir eilėraščio įrašą. Todėl nuotolinio mokymosi metu ši skaitymo ir mokymosi praktika buvo aktyviai naudojama.
Anot dr. Š. Suzuki, „įgūdis skatina atsirasti kitą įgūdį, ir tai vyksta vis greičiau ir greičiau“. Pradėję šią eilėraščių mokymosi akciją, pastebėjome, kad vaikai labiau domisi poezija, plečiasi jų žodynas, sakytinėje ir rašytinėje kalboje vartojama daugiau vaizdingų žodžių, išsireiškimų, gerėja skaitymo įgūdžiai, vaikai vaizdingiau ir išraiškingiau deklamuoja. Linksmai ir žaismingai besimokydami, vaikai net nepajunta, kaip per metus išmoksta 8-9 poezijos kūrinius. Pastebėjome, kad jau po vienerių sistemingo darbo metų mokiniai eilėraščius išmoksta greičiau, jiems reikia įdėti mažiau pastangų, nes išmoktos atminties lavinimo strategijos suformavo mokymosi mintinai įgūdžius. Eilėraščių mokymąsi mintinai puikiai pritaikėme ir nuotolinio mokymosi metu.
Linkime visoms Kauno ir Lietuvos mokykloms pasinaudoti šiuo paprastu, bet labai efektyviu pagalbos mokiniui būdu stiprinant skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžius.
Pradinių klasių mokytojos – metodininkės Rimantė Tamošiūnienė ir Odeta Virpšienė
***
Metodai, padedantys kurti santykį su vaiku
Akmenės gimnazijos veiklos tobulinimo plane buvo numatyta organizuoti metodų, padedančių kurti santykį su vaiku, jį suprasti, stiprinti jo psichinę sveikatą, jam padėti, mugė. Vienas iš gimnazijos pagalbos specialistų darbo tikslų – stiprinti mūsų vaikų psichinę sveikatą ir psichologinį atsparumą, didinti jų motyvaciją mokytis. Kvietėme Akmenės rajono mokytojus, pagalbos specialistus, ikimokyklinio ugdymo specialistus, klasių auklėtojus pasidalinti savo gerąja patirtimi. Vaikai ir jaunimas – viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Pastaruoju metu daugėja vaikų, kurie jautriau reaguoja į aplinką, yra nervingesni, intensyviau išgyvena kritines, stresines situacijas, sunkiau jas įveikia. Susidarius karantino situacijai ir pedagogams dirbant nuotoliniu būdu, kvietėme virtualiai pasidalinti, kokie būdai, metodai, priemonės padeda kurti gerą ir motyvuotą vaiko savijautą mokykloje, lavinti emocinį intelektą, gerinti ugdymosi kokybę. Įtraukusis ugdymas mus skatina ieškoti naujų būdų, kaip galima paįvairinti savo darbą, dirbant su skirtingų gebėjimų vaikais, kaip labiau sudominti vaiką – tiesiog optimizuoti visą ugdymo procesą. Pasitarus su Akmenės PPT, nutarta mugę perkelti į virtualią erdvę (tiek mūsų gimnazija, tiek PPT rašėme su vaikų psichikos sveikata susijusius projektus). Aptarėme mugės nuostatus. Gimnazijos psichologė ragino mokytojus dalintis savo paruoštomis priemonėmis, darbo metodais, savo atradimais, kas padeda rasti kelią į vaiko širdį ir gerina ugdymo procesą. Iš viso buvo pateikta 15 įvairių darbų. Mugėje dalyvavo šeši Akmenės gimnazijos mokytojai. Istorijos mokytojos I. Šiurkienė, A. Sinkevičienė, pradinių klasių mokytojos I. Gricienė, I. Trinkienė, specialioji pedagogė A. Stankutė, psichologė R. Mokusienė. Visas priemones galime peržiūrėti adresu http://akmenesppt.lt/projektine-veikla/. Mokytojai buvo pakviesti dalyvauti rajoninėje konferencijoje „Laikas kartu“. Kiekviena gimnazija turėjo savo „komandą“ – administracijos atstovas, vaikas, tėvas, mokytojai, dalyvavę metodų kūrime. Visi dalijosi savo įžvalgomis, kaip pagerinti vaiko ir mokytojo savijautą ugdymosi įstaigoje.
Akmenės gimnazijos informacija