Projekto medžiaga

Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojų parengtos priemonės

(rasite adresu http://www.romuvosgimn.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=5219&Itemid=299)

Autorius

Tema

Žanras, klasė

L. Kneižienė,

T. Šėporaitienė

Jaunasis tyrėjas Gamtos mokslų tiriamųjų darbų programa 7-8 ir 9 klasėms
N. Jackus Летний отдых и путешествия Rusų kalbos pamokų ciklas, 1 gimn.  klasė
V. Latožienė,

G. Samalionienė

Proto ir jausmų kova literatūroje ir gyvenime Integruotas anglų kalbos ir lietuvių kalbos ir literatūros pamoka, 3 gimn. klasė
G. Trinkaitė  Česlovo Milošo romanas „Isos slėnis“ per 45 minutes Lietuvių kalbos ir literatūros pamoka, 4 gimn. klasė
A.Būdvytytė,

J. Mekšriūnienė

IN DEN HAMBURGER UND KLAIPĖDA HÄFEN Integruota geografijos ir vokiečių kalbos pamoka, 1 gimn.  klasė
N. Bružaitė Žaidimai robotams. Teminiai kilimėliai, skirti robotams programuoti Informacinių technologijų pamokų ciklas, 1-10 klasės,  formaliojo bei neformaliojo švietimo veikloms organizuoti

***Už metodinės(-ių) priemonės(-ių) turinį atsako ją parengęs autorius(-iai).

 

Ignalinos gimnazijos mokytojų parengtos priemonės

(rasite adresu http://2012.irg.lt/kokybes-krepselis)

A. Čeponienė Modernizmo kryptys (II klasė). Pasiruošimas kūrybiniam darbui „Emocija“. Dailės pamokos planas. 10 klasė
A. Kupetienė Kvadratinės lygties sprendimas Matematikos pamokos planas. 9 klasė
A. Remeškevičienė Emocijų suvokimas ir atpažinimas „Etika ir kinas“ modulio pristatymo pamokoje Etikos pamokos planas. II – III gimnazijos klasės
A. Tijūnėlienė Pramonės  perversmas Istorijos pamokos planas. III gimnazijos klasė
A. Urbanaitė OsterninDeutschlandundinLitauen. Paaiškinamasis filmas (Erklärvideo) Didaktinė/vaizdinė priemonė. I-IV gimnazijos klasės
D. Kavaliauskienė Sudėtingesnės kvadratinės lygtys Matematikos pamokos planas. I gimnazijos klasė
D. Rakštelienė Facebook‘o baimės (Facebook fears) Anglų kalbos pamokos planas. IV gimnazijos klasė
J. Berezina Любимые праздники Rusų kalbos pamokos planas. II gimnazijos klasė
L. Kuksėnienė Grafinė partitūra Muzikos pamokos planas. 9-12 klasės
L. Ratkevičiūtė Fotoknygos rengimas IT pamokos planas. II gimnazijos klasė
M. Valentas The Eyes Anglų kalbos pamokos planas. I-II gimnazinės klasės
S. Dunec Мой дом, моя кватира, моя комната Rusų kalbos pamokos planas. I gimnazijos klasė

***Už metodinės(-ių) priemonės(-ių) turinį atsako ją parengęs autorius(-iai).

 

Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos mokytojų parengtos priemonės

(rasite adresu https://www.vyturyspanevezys.lt/inform/demo.html)

Autorius

Tema

Žanras, klasė

D. Vadlugienė

 

LDK XI-XIV a. Savivaldaus mokymosi ciklas Istorijos pamokų ciklo planas. 8 klasė
E. Adamavičienė,

L. Giniotienė,

V. Mažutienė,

E. Luomanienė

Miestai Integruoto mokymosi dienos planas. 4 klasė
E. Geštautienė,

J. Butkevičienė

Įvairiapusių raidos bei intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo metodai Metodo aprašymas
G. Lengvenienė Individualios mokymosi pažangos ir pasiekimų įsivertinimas Klasės valandėlės planas.

5 klasė

G. Skvereckienė,

A. Balčikonienė

K. Binkio ,,Atžalyno“ analizė aktyviais metodais Pamokų ciklo medžiaga. 7 klasė
G. Skvereckienė,

R. Budnikienė

Integruotas kūrybinio skaitymo ciklas 5-6 klasėse (B. O’Connor „Kaip pavogti šunį“) Pamokų ciklo medžiaga. 7 klasė
G. Skvereckienė,

R. Budnikienė

Integruotas kūrybinio skaitymo 7 kl. ciklas: Gudrun Skretting „Mėnulis ir kitos nelaimės Pamokų ciklo medžiaga. 7 klasė
L. Čereškevičienė Skaičiuoklė rankoje Mokymo priemonės panaudojimo aprašymas. 3-7 klasė
L. Čereškevičienė 5 klasės mokinių dalykinių gebėjimų konvertuoti ilgio ir masės matavimo vienetus gretimais matavimo vienetais ugdymas Mokymo priemonės panaudojimo aprašymas. 4-6 klasė
L. Čereškevičienė Patyriminio mokymo(si) patirtys planuojant pamokas PRC RoboLabas Pamokų ciklo planas, mokymo priemonės panaudojimo aprašymas. 5-8 klasė
L. Plėtienė,

G. Skvereckienė

Kai buvo draudžiamas lietuviškas žodis Projekto aprašymas. 5-8 klasė
L. Plėtienė,

G. Skvereckienė

Etnokultūros ir lietuvių kalbos projektas „Mano šeimos kilmė ir tradicijos Projekto aprašymas. 5-8 klasė
O. Karoblienė,

R. Budnikienė

Perskaitytų knygų analizavimui – aktyvūs metodai Metodo aprašymas. 5-8 klasė
R. Kuprytė,

I. Navickienė

Mediacija 4 klasėje – savivaldus konfliktų sprendimas Metodo aprašymas. 4-5 klasė
V. Čingienė Pamokos elementų sužaidybinimas Metodo aprašymas. 1-4 klasė

***Už metodinės(-ių) priemonės(-ių) turinį atsako ją parengęs autorius(-iai).

 

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos mokytojų parengtos priemonės

Autorius

Tema

Žanras, klasė

K. Makauskas  „Virtualios realybės kūrimas pamokose“ Metodo aprašymas. 3-12 klasė

Informacija apie metodinę priemonę

V. Norvaišienė „Išmanioji lobių medžioklė“ Metodo aprašymas. 4-10 klasė

Informacija apie metodinę priemonę

***Už metodinės(-ių) priemonės(-ių) turinį atsako ją parengęs autorius(-iai).

 

Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos mokytojų parengtos priemonės

(rasite adresu https://verdenesprogimnazija.lt/index.php/anaujas-puslapis/)

Autorius

Tema

Žanras, klasė

J. Dalininkaitienė Patyriminis ugdymas „Gamtinio indikatoriaus gaminimas ir panaudojimas“. Vaizdinė priemonė, 8 klasė
J. Dalininkaitienė Siuvimo dygsnių (daigstymo, mašininis, kilpinis) siuvimo technologija. Gėlės žiedo siuvimo technologija Vaizdinė priemonė, 5 klasė
J. Dalininkaitienė Patyriminis ugdymas „Kaip iš pieno pagaminti sagą“. Vaizdinė priemonė, 8 klasė
I. Danilienė Daugyba iš 5. Rask nežinomą daugiklį

Matematika
Rask nežinomą daugiklį:  https://learningapps.org/19363027
Užduotys, 1-2 klasė
I. Danilienė Kodėl susirgus kyla temperatūra? Žuvies kūno dalys. Suskirstyk gyvūnus. Ar pažįsti augalus?

Pasaulio pažinimas
Kodėl susirgus kyla temperatūra? https://learningapps.org/17201141
Žuvies kūno dalys: https://learningapps.org/19685046
Suskirstyk gyvūnus: https://learningapps.org/19692606
Ar pažįsti augalus?: https://learningapps.org/20261464
Užduotys, 1-2 klasė
A. Mežetienė Kaip sužinoti, kiek daugiau arba kiek mažiau? Vaizdinė priemonė, 1 klasė

***Už metodinės(-ių) priemonės(-ių) turinį atsako ją parengęs autorius(-iai).

***

Teksto suvokimo skatinimas Kauno Suzukio pradinėje mokykloje

Yra žmonių, manančių, jog vienas svarbiausių vaiko ugdymo tikslų – išmokyti jį skaityti ir rašyti. Deja, tai negarantuoja vaikui sėkmingo įvairių mokomųjų dalykų mokymosi. Skaitomą tekstą reikia ir suvokti. Teksto suvokimas – tai jo turinio, kaip visumos, apmąstymas, nagrinėjimas, argumentavimas, detalizavimas, siejimas, vertinimas. Su teksto suvokimu susiduriame ne tik lietuvių kalbos, bet ir matematikos, pasaulio pažinimo, užsienio kalbos bei kitose pamokose.

Paskatinti mokykloje vykstančio skaitymo projekto, dar labiau įnikome skaityti knygas. Dr. Šiniči Suzuki pabrėžia, kad mokymasis grupėje turi labai daug privalumų: vaikai mato gerą bendraamžių pavyzdį, vyrauja noras neatsilikti nuo draugų, „kartu patiria malonumą, ugdoma bendradarbiavimo dvasia“. Todėl pradėjome skaityti knygas kartu su klase, nes skaitant grupėje daugiau galimybių patirti panašius meninius išgyvenimus, įsigilinus į literatūros kūrinį.

Siekiant visiems mokyklos vaikams užtikrinti prieigą prie aukšto meninio lygio jaunesniajam mokykliniam amžiui skirtos literatūros, mokykloje buvo suburta mokytojų grupė, kuri atrinko vertingo turinio knygas, atitinkančias vaikų amžiaus tarpsnio poreikius. Renkant knygas šio amžiaus vaikams, buvo siekiama sužadinti jų norą skaityti, lavinti vaizduotę, o labiausiai – formuoti skaitymo įgūdį. Dr. Š. Suzuki teigė, jog „turime kartoti veiksmą vėl ir vėl. Kol tai taps natūralu, paprasta, lengva“. Knygomis, parinktomis vyresnio amžiaus vaikams, buvo siekiama lavinti žodyną, vaizduotę, suteikti tam tikrų žinių, padėti atpažinti ir suprasti vertybes, analizuojant veikėjų charakterius, poelgius, gyvenimiškas situacijas.

Kad knygų skaitymas netaptų paviršutinišku, atrinktoms knygoms buvo sudaryti teksto supratimo klausimynai. Jaunesnio amžiaus vaikams skirti klausimai buvo formuluojami taip, kad vaikai nesunkiai atsakymą rastų tekste. Vyresnio amžiaus vaikams pateikta daugiau atvirų, probleminių klausimų, reikalaujančių analizuoti, argumentuoti, sieti, vertinti, apibendrinti. Taip pat išrinkti žodžiai, kurių prasmės vaikai gali nežinoti.

Mokykloje organizuojamas skaitymo projektas paskatino naujos tradicijos atsiradimą. Visa mokyklos bendruomenė penktadieniais pirmos pamokos metu garsiai arba tyliai skaito pasirinktas knygas, gilinasi į veikėjų charakterius, aptaria emocijas, kurias sužadino perskaityta ištrauka. Atsakinėja į iš anksto mokytojų darbo grupės parengtų klausimynų klausimus, aiškinasi parinktų žodžių reikšmes, naudodamiesi žodynais. Garsaus skaitymo tikslas – mokytis skaityti tekstą intonuojant, jei įmanoma, pasiskirsčius vaidmenimis.  Pasirinktos knygos skaitymas ir suvokimas tęsiamas ir namuose.

Kad kūrinį vaikai galėtų išjausti giliau, knygų skaitymas integruojamas ir kituose mokomuosiuose dalykuose. Dailės pamokų metu piešiamos iliustracijos pasirinktai skaitomo teksto ištraukai. Pasaulio pažinimo pamokose aptariamas knygose vaizduojamas laikotarpis. Teksto visuma – tai ir turinys, ir kalbinė raiška, ir teksto pobūdis, todėl susipažįstama su knygos autoriumi, nagrinėjamas ir knygos sukūrimo istorinis kontekstas. Vaikams labai patiko Ryčio Daukanto parašytos knygos „Simonas Daukantas – vargo pelė“, „Jonas Basanavičius – barzdota varna“.

Vaikai nori pažinti pasaulį, jie mėgsta naujus vaizdinius, nuotykius. Dr. Š. Suzuki akcentuoja, jog   „vaikams natūralu kopijuoti juos supančius žmones“. Todėl suaugę turi padėti visa tai atrasti, kurdami aplinką, kurioje būtų daug knygų, ir rodydami savo pavyzdį jas skaityti.

Kauno Suzukio pradinės mokyklos mokytojos metodininkės Odeta Virpšienė, Vilma Lynienė ir Rimantė Tamošiūnienė

***

Įtraukusis skaitymas – Kauno Suzukio pradinės mokyklos projekto „Kokybės krepšelis“ kryptis

„Žmogus – savo aplinkos sūnus. Kiekvieno vaiko pasiekimams daro įtaką jį supanti aplinka“ (dr. Š. Suzuki). Todėl pirmoji užduotis, siekiant išlavinti vaiko skaitymo gebėjimus – sukurti tam palankią aplinką. Pirmoji erdvė, su kuria susiduria vaikai, yra jų namai. Jei namuose daug knygų, tėvai mėgsta skaityti ir nuo mažens skaito ar seka pasakas savo vaikams, jie užtikrina vaikų susidomėjimą knygomis. Labai svarbu ir mokykloje sukurti skaitymą motyvuojančią aplinką. Pirmiausia, klasėje turi būti įrengta lengvai vaikams pasiekiama bibliotekėlė. Joje vaikai turėtų rasti įvairių savo amžiui pritaikytų knygų: grožinės literatūros knygelių, enciklopedijų, žinynų, žodynų, žurnalų. Taip pat klasėje turėtų būti patogus, jaukus skaitymo kampelis – vieta, kurioje mokinys galėtų ramiai paskaityti. Esant geroms oro sąlygoms, knygas galime skaityti mokyklos lauko klasėje ar lauke, pievoje. Mokiniai pertraukų metu skaito knygas mokyklos bibliotekoje įrengtose skaitymo zonose. Žinoma, labai svarbus ir mokytojo pavyzdys. Jei vaikai matys ant stalo mokytojo padėtą skaitomą knygą, kurią vėliau  pristatys kartu su visa klase, jie irgi kur kas mieliau skaitys.

Skaitymo kompetencijai lavinti svarbi skaitymo motyvacija. Kauno Suzukio pradinėje mokykloje vaikai skatinami atsinešti skaitomas knygas į mokyklą. Perskaičius – rengti knygų pristatymus savo draugams. Pristatydami knygas, mokiniai gali sukurti knygą iliustruojantį plakatą, suvaidinti labiausiai patikusį knygos įvykį ar paskaityti pasirinktą ištrauką. 3-4 klasių mokiniai knygos pristatymui parengia skaidres, tuo pat metu mokydamiesi dirbti su kompiuterinėmis programomis (tokiomis, kaip „PowerPoint“), valdyti klasės multimedijos įrangą, viešai pristatyti save ir dėstyti savo mintis. Perskaičiusiems daugiausia knygų mokyklos mastu organizuojamos „Knygų skaitytojų“ šventės, apdovanojimai diplomais bei „Geriausių skaitytojų“ ženkliukais. Pavasarį vyksta tradicija jau tapęs renginys – „Knygnešio“ savaitė, kurios metu į mokyklą atvyksta žymūs vaikų knygų autoriai, rengiama knygų mugė, kurioje mokiniai perleidžia vienas kitam perskaitytas knygas, vyksta įvairios kūrybinės dirbtuvės, edukacijos.

Įtraukiojo skaitymo tikslą pasiekti padeda bendros, motyvuojančios veiklos. Pavyzdžiui: reguliariai skaičius knygas ir kartą per mėnesį jas pristačius, semestro pabaigoje vykstame į smagią kelionę, išvyką – filmą, parką, ar pan. Taip pat mokiniai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose renginiuose. Šiemet dalyvavome respublikiniame konkurse „Vasara su knyga”. Vasaros atostogų metu reikėjo perskaityti 5 knygas ir jas fiksuoti tam paruoštame lape, o rudenį – pristatyti klasės draugams. Be to, nuo šių metų pradžios mokykla organizuoja mėnesio skaitymo iššūkius, kurių metu jaunieji skaitovai kiekvieną dieną įvairiais būdais (juos reikėtų aptarti atskirai) skaito mėgstamą knygą.

Kasdieninis knygų skaitymas ne tik suteikia malonumą, plečia žodyną, bet ir patvirtina dr. Šiniči Suzuki mintį,  jog „išskirtinis meistriškumas išugdomas daug kartų kartojant“.

Kauno Suzukio pradinės mokyklos informacija

***

„KIEKVIENAS VAIKAS GALI“ (Dr. Šiniči Suzuki)

Kauno Suzukio pradinė mokykla – viena iš 30-ties Lietuvos stiprios geros mokyklos požymių raiškos mokyklų, nuo 2019 m. dalyvaujanti ES lėšomis finansuojamame projekte „Kokybės krepšelis“. Pasirinktas projekto tikslas – mokinių skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžių gerinimas. Po beveik dviejų metų darbo įgyta patirtis leidžia pasidalinti kai kuriais darbo metodais, galinčiais praversti mokytojo darbe.

Vienas iš pasirinktų ir nuodugniai taikytų metodų – sistemingas eilėraščių skaitymas ir mokymasis mintinai. Jis pasirinktas ne atsitiktinai – Suzuki metode jis žinomas kaip haiku (trumpų trieilių posmų) mokymasis šeimose ir ugdymo įstaigose. Vienas iš tradicinių japonų žaidimų šeimai – haiku rinkiniai, kuriuos sudaro dvipusiai lapai. Vienoje lapo pusėje surašytas haiku tekstas, kitoje nupieštas jį apibūdinantis paveikslėlis. Žaidimo esmė – prisiminti kuo daugiau eilėraščių vien pamačius paveikslą. Laimi tas, kas padeklamuoja daugiau trieilių. Pradinukų amžiaus sulaukę veikai gali jų mokėti iki… 1000!

Kita priežastis – nuolatinio kartojimo stiprinant mokinių įgūdžius praktika Suzuki mokykloje. Todėl ir eilėraščiai parenkami atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnį, metų laikus, šventes, klasės ir mokyklos bendruomenės gyvenimo aktualijas. Kiekvienam mokslo metų mėnesiui parenkamas vienas eilėraštis. Eilėraštis pakabinamas matomoje klasės vietoje ir jo vaikai mokosi bet kuriuo patogiu jiems metu (prieš pamokas, greičiau atlikę klasės darbą, pertraukų metu). Jaunesnėse klasėse vaikams eilėraštis pateikiamas po posmą kas savaitę, o vyresnėse – visas eilėraštis iš karto ir kiekvienas mokosi savo tempu. Kiekvieną dieną lietuvių kalbos pamokos pradžioje eilėraštį visi kartu pasikartojame.

Prieš pradedant mokytis eilėraštį, vaikai supažindinami su jo autoriumi, kalbama apie eilėraščio nuotaiką, stilistiką, besirimuojančius žodžius. Platesnis kontekstas skatina mąstyti, naudotis turimomis žiniomis ir atrasti naujas. Aptariame, kokius jausmus vaikams sukėlė naujas eilėraštis. Tad ir emocinio intelekto puoselėjimas tampa svarbia mokymosi dalimi.

Dr. Šiniči Suzuki teigė: „Ko besimokytum, pradžia visuomet bus sunki. Reikia laiko, kol gebėjimo daigelis įsišaknys. Visa esmė yra kantrybė ir nuolatinis kartojimas“. Todėl eilėraščio mokymąsi integruojame į kitus mokomuosius dalykus. Lietuvių kalbos pamokose aptariame vaizdingus žodžius, skyrybą, ritmiką. Muzikos pamokose eilėraščiai naudojami prasidainavimui, virsta dainomis, skanduotėmis. Iliustracijos eilėraščiui kuriamos dailės pamokose. Atskiri eilėraščio posmai naudojami aktyviųjų pertraukėlių metu, sukuriant eilėraščio nuotaiką atitinkančius judesius. Poezijos kūriniui išmokti parenkami įvairūs mokymosi būdai: mokantis eilėraštį skirtingos grupelės kartoja po posmelį, po eilutę, po žodį. Taip vaikai nepastebimai supažindinami su atminties lavinimo strategijomis.

Išmokęs eilėraštį, kiekvienas vaikas turi sklandžiai ir raiškiai jį padeklamuoti. Atsiskaitymo būdą pasirenka jis pats: visiems draugams ar tik mokytojai girdint. Tie, kam deklamuoti prieš visus klasės draugus trūksta drąsos, mokytojai gali atsiųsti ir eilėraščio įrašą. Todėl nuotolinio mokymosi metu ši skaitymo ir mokymosi praktika buvo aktyviai naudojama.

Anot dr. Š. Suzuki, „įgūdis skatina atsirasti kitą įgūdį, ir tai vyksta vis greičiau ir greičiau“. Pradėję šią eilėraščių mokymosi akciją, pastebėjome, kad vaikai labiau domisi poezija, plečiasi jų žodynas, sakytinėje ir rašytinėje kalboje vartojama daugiau vaizdingų žodžių, išsireiškimų, gerėja skaitymo įgūdžiai, vaikai vaizdingiau ir išraiškingiau deklamuoja. Linksmai ir žaismingai besimokydami, vaikai net nepajunta, kaip per metus išmoksta 8-9 poezijos kūrinius. Pastebėjome, kad jau po vienerių sistemingo darbo metų mokiniai eilėraščius išmoksta greičiau, jiems reikia įdėti mažiau pastangų, nes išmoktos atminties lavinimo strategijos suformavo mokymosi mintinai įgūdžius. Eilėraščių mokymąsi mintinai puikiai pritaikėme ir nuotolinio mokymosi metu.

Linkime visoms Kauno ir Lietuvos mokykloms pasinaudoti šiuo paprastu, bet labai efektyviu pagalbos mokiniui būdu stiprinant skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžius.

Pradinių klasių mokytojos – metodininkės Rimantė Tamošiūnienė ir Odeta Virpšienė

***

Metodai, padedantys kurti santykį su vaiku

Akmenės gimnazijos veiklos tobulinimo plane buvo numatyta organizuoti metodų, padedančių kurti santykį su vaiku, jį suprasti, stiprinti jo psichinę sveikatą, jam padėti, mugė. Vienas iš gimnazijos pagalbos specialistų darbo tikslų – stiprinti mūsų vaikų psichinę sveikatą ir psichologinį atsparumą, didinti jų motyvaciją mokytis. Kvietėme Akmenės rajono mokytojus, pagalbos specialistus, ikimokyklinio ugdymo specialistus, klasių auklėtojus pasidalinti savo gerąja patirtimi. Vaikai ir jaunimas – viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Pastaruoju metu daugėja vaikų, kurie jautriau reaguoja į aplinką, yra nervingesni, intensyviau išgyvena kritines, stresines situacijas, sunkiau jas įveikia. Susidarius karantino situacijai ir pedagogams dirbant nuotoliniu būdu, kvietėme virtualiai pasidalinti,  kokie būdai, metodai, priemonės  padeda   kurti gerą ir motyvuotą vaiko savijautą mokykloje, lavinti emocinį intelektą, gerinti ugdymosi kokybę.  Įtraukusis ugdymas mus skatina ieškoti naujų būdų, kaip galima paįvairinti savo darbą, dirbant su skirtingų gebėjimų vaikais, kaip labiau sudominti vaiką – tiesiog optimizuoti visą ugdymo procesą. Pasitarus su Akmenės PPT, nutarta mugę perkelti į virtualią erdvę (tiek mūsų gimnazija, tiek PPT rašėme su vaikų psichikos sveikata susijusius projektus). Aptarėme mugės nuostatus. Gimnazijos psichologė ragino mokytojus dalintis savo paruoštomis priemonėmis, darbo metodais, savo atradimais, kas padeda rasti kelią į vaiko širdį ir gerina ugdymo procesą.  Iš viso buvo pateikta 15 įvairių darbų. Mugėje dalyvavo šeši Akmenės gimnazijos mokytojai. Istorijos mokytojos I. Šiurkienė, A. Sinkevičienė, pradinių klasių mokytojos I. Gricienė, I. Trinkienė, specialioji pedagogė A. Stankutė, psichologė R. Mokusienė. Visas priemones galime peržiūrėti adresu http://akmenesppt.lt/projektine-veikla/. Mokytojai buvo pakviesti dalyvauti rajoninėje konferencijoje „Laikas kartu“. Kiekviena gimnazija turėjo savo „komandą“ – administracijos atstovas, vaikas, tėvas, mokytojai, dalyvavę metodų kūrime. Visi dalijosi savo įžvalgomis, kaip pagerinti vaiko ir mokytojo savijautą ugdymosi įstaigoje.

Akmenės gimnazijos informacija