I–IV 8.00-17.00
V 8.00-15.45


Paskambinkite
8 658 18504



Parašykite
tiesiogiai


Įvyko viešoji konsultacija pradinio ugdymo, matematikos ir informacinių technologijų, gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) dalykų mokytojams

Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą ,,Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001), 2020 m. vasario 12 d. bendrojo ugdymo mokyklų pradinio ugdymo, matematikos ir informacinių technologijų, gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojams organizavo viešąją konsultaciją „Ugdymo ir vertinimo proceso tobulinimo kryptys įvairių dalykų pamokose“.

Konsultacijos tikslas buvo sudaryti galimybes pradinio ugdymo, matematikos ir informacinių technologijų, gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojams tobulinti dalykines kompetencijas ugdymo turinio atnaujinimo kontekste.

Viešosios konsultacijos metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus patarėja dr. Rita Dukynaitė pranešime „Lietuvos mokinių pasiekimai: tobulinimo kryptys“ pristatė tarptautinių tyrimų ir ypač paskutinių 2018 m. PISA tyrimų esminius rezultatus ir mūsų švietimo sistemai kylančius iššūkius (kintančius švietimo tikslus, kintantį švietimo kontekstą, kintantį vertinimo pobūdį). Lektorė akcentavo, kad šiuolaikinėje mokykloje turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ką vaikas moka, o ne į tai, ko jis nemoka ar neišmano.

Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Pranas Gudynas pristatė temą „Mokinių kūrybiškumo ugdymas tiksliųjų mokslų pamokose“. Pranešėjas dalijosi šiuolaikiniu požiūriu į mokinių pasiekimų vertinimą ir naujausiomis įžvalgomis apie kūrybiškumo ir kritinio mąstymo vertinimo ypatumus, kompetencijų ugdymą ir vertinimą, mokinių gebėjimų ugdymo ir pasiekimų vertinimo iššūkius įvairių dalykų turinyje.

Gamtos mokslai

Nacionalinės švietimo agentūros darbuotoja dr. Daiva Sevalneva skaitė pranešimą „Gamtos mokslų užduočių ypatumai ugdant ir vertinant mąstymo gebėjimus“. Lektorė kalbėjo apie gamtamokslinį raštingumą kaip mąstančio piliečio gebėjimą nagrinėti su gamtos mokslais susijusius klausimus ir suprasti gamtamokslines idėjas. Pranešėja pristatė esminius bendrųjų ir dalykinių problemų sprendimo gebėjimų skirtumus ir akcentavo bendruosius gebėjimus (problemų sprendimo, kritinio mąstymo, kūrybiško mąstymo) kaip potencialą dalykinių gebėjimų vystymuisi. Viešosios konsultacijos dalyviams lektorė pateikė praktinių pavyzdžių, kaip moksliškai paaiškinti įvairius gamtos reiškinius, moksliškai interpretuoti duomenis ir įrodymus, vertinti gamtamokslinį tyrimą.

Dr. Ona Motiejūnaitė, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio edukologė, skaitė paskaitą „Žaliosios edukacinės erdvės mokyklos aplinkoje“, kurios metu dalinosi patirtimi apie mokinių aplinkosauginių nuostatų, gamtamokslinių kompetencijų ugdymą, edukacinių erdvių kūrimą ugdymo įstaigose. Lektorė pabrėžė, kaip svarbu, kad edukacinė erdvė būtų kuriama visos ugdymo įstaigos bendruomenėms.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorius Kęstutis Grinkevičius aptarė visuomeniškai reikšmingų klausimų įtraukimą į gamtamokslinio ugdymo(si) turinį svarbą, būdus ir galimybes. Lektorius aiškino, kaip atpažinti visuomeniškai jautrias ir aktualias problemas, dalinosi darbo ES 7BP ENGAGE projekte patirtimi bei medžiaga ir pagrindė, kodėl svarbu diskutuoti įvairiomis mokslinėmis, socialinėmis temomis bei kartu su mokiniais ieškoti jų sprendimų būdų. Viešosios konsultacijos dalyviams buvo pristatyti gyvenamuoju laikmečiu realiame gyvenime vykstantys mokslo ir technologijų atradimai, ekonominiai, etiniai reiškiniai bei kiti visuomenei aktualūs socialiniai aspektai, kurie visuomenėje kelia įvairias, kartais prieštaringas diskusijas. Pranešėjas pateikė praktinių pavyzdžių, kaip į ugdymo turinį įtraukti neprogramines temas, tokias kaip koronavirusas, dantų pastos, oro balionai, bananai, ambrozijos, elektroninės cigaretės,  šokoladas. 

Pradinis ugdymas

Popietinėje renginio dalyje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Liucija Jasiukevičienė su pradinių klasių mokytojais aptarė šiuo metu aktualiausius pradinio ugdymo klausimus. L. Jasiukevičienė savo pranešime „Pradinio ugdymo aktualijos: čia ir dabar kuriame įdomią mokyklą“ palietė pradiniame ugdyme vykstančią kaitą, išryškino gamtamokslinio ir informatinio ugdymo problemas, pristatė jas įveikti padedančias vykdomas veiklas ir sukurtas laisvai prieinamas priemones, su mokytojais diskutavo apie jų kasdienėje veikloje šiuo metu kylančius sunkumus.

Renginyje dalyvavusieji pradinių klasių mokytojai labai susidomėję išklausė Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus  tyrėjos Eglės Melnikės pranešimą tema „Mąstymo gebėjimų ugdymas: užduočių pavyzdžiai, trumpos išvados ir rekomendacijos iš Nacionalinio kritinio mąstymo ir problemų sprendimo konkurso“. Lektorė aptarė kritinio mąstymo ir problemų sprendimo sąvokų sampratas, pristatė konkurse naudojamą mąstymo gebėjimų vertinimo konstruktą, pateikė 2018 m. konkurse 3–4 klasių mokiniams naudotų užduočių pavyzdžių ir supažindino su jų atlikimo rezultatais. Taip pat lektorė aptarė kai kurias aukštesniuosius mąstymo gebėjimus ugdyti padedančias strategijas ir atsakė į renginio dalyvių klausimus dėl dalyvavimo konkurse tvarkos.

Ypač aktualūs susirinkusiems buvo pradinių klasių mokytojų eksperčių – Jurgos Blažienės iš Gedimino miesto mokyklos ir Rūtos Filončikienės iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus – pranešimai. Rūta Filončikienė klausytojams trumpai pristatė informatikos pradinėse klasėse programos metmenis, pademonstravo įvairias informatinio mąstymo ugdymui skirtas priemones ir programėles bei pasidalino ugdomųjų veiklų su savo mokiniais pavyzdžiais. Mokytoja ekspertė Jurga Blažienė savo pranešime „Integruoto pasaulio pažinimo, matematikos ir informatikos ugdymo galimybės pradinėse klasėse“ akcentavo informatikos ir kitų mokymosi dalykų ryšius, pristatė integruotų veiklų pavyzdžius, papasakojo apie šiuo metu su savo klasės mokiniais išbandomų Photon robotų taikymo ugdymui galimybes. Renginio pabaigoje susirinkusieji galėjo praktiškai išbandyti veiklas su Photon robotais. 

Informacinės technologijos

Konsultacijos metu, remiantis 2019 metų informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino rezultatais bei jų analize, klausytojams buvo pateikta informacija apie mokinių pasiekimus, įvardytos mokinių dažniausiai daromos, tipinės klaidos, aptarti gebėjimai, kurių trūksta siekiant geresnių rezultatų. Savo įžvalgomis, kaip galima būtų sėkmingai ugdyti mokinių informatikos ir programavimo gebėjimus, dalinosi visas būrys mokytojų praktikų – informacinių technologijų vertinimo komisijos vyresniųjų vertintojų: Vilniaus Gabijos gimnazijos mokytoja ekspertė Ieva Ratkevičienė, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokytoja ekspertė Rima Šiaulienė, Vilniaus Užupio gimnazijos mokytojas ekspertas Vaidas Raižys bei Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokytoja ekspertė Giedrė Kvizikevičienė.

Lektoriai pristatė „Saugaus ir teisėto informacijos ir interneto naudojimo“, „Tekstinių dokumentų maketavimo“, „Skaitinės informacijos apdorojimo skaičiuokle“ bei „Programavimo“ dalių mokinių atsakymų bei programų pavyzdžius, akcentavo dažniausiai daromas mokinių klaidas, pateikė praktinių patarimų, kaip efektyviausiai ugdyti mokinių praktinius gebėjimus, į ką atkreipti dėmesį, atsakė į klausytojų klausimus.

Dalyviai galėjo nagrinėti autentiškus mokinių atsakymus ir praktinius darbus, gavo patarimų, kaip teisingai sudaryti savo užduočių vertinimo kriterijus ir kaip vertinti mokinių pasiekimus.

Apibendrindami viešosios konsultacijos turinį, mokytojai pažymėjo, kad jiems svarbu atvykti į panašius renginius ir susipažinti su praktikų patirtimi, pasidalyti įžvalgomis, išgirsti informacinių technologijų pamokų turinio tobulinimo idėjų.

Matematika

Popietinėje viešosios konsultacijos dalyje matematikos mokytojai sužinojo apie mokinių matematinių gebėjimų ugdymą taikant veiksmingas ugdymo strategijas ir pasitelkiant įvairias mokymosi formas, atsižvelgiant į tyrimo PISA 2018 išvadas ir rekomendacijas (remtasi dr. R. Dukynaitės pranešimo medžiaga ir įžvalgomis) bei ugdymo turinio atnaujinimo kontekstą (remtasi  dr. P. Gudyno pranešimo medžiaga ir įžvalgomis). Matematikos mokytojas ekspertas Antanas Apynis pasidalijo patyriminio mokymosi įžvalgomis, savo praktikoje naudojamomis mokymosi priemonėmis siekiant mokinių sudominimo, motyvavimo, gilaus matematikos mokymosi prasmės suvokimo.

Mokytojai praktiškai išbandė visiems prieinamas mokymosi priemones „Sudoku“, „Hanojaus bokštai“, „Royal Game of Ur“, „Kakuro“, „Tangramos“, „Kryžiukai-nuliukai“, „Gomoku“, dalijosi įspūdžiais ir potyriais, kaip jas panaudoti matematikos pamokose.

Viešosios konsultacijos diskusijoje mokytojai dalijosi įžvalgomis dėl atskirų gebėjimų ugdymo, atsižvelgiant į mokinių įvairovę, amžių, patirtį, gebėjimus, tikintis mokinių pažangos ir geresnių matematikos pasiekimų.

Renginio refleksijoje akcentuota grįžtamojo ryšio ir vertinimo sąsajų svarba, matematinio ugdymo tobulinimo galimybės,  atsižvelgiant į ugdymo kontekstus plačiąja prasme.

Lietuvos mokinių pasiekimai: tobulinimo kryptys
dr. Rita Dukynaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Strateginių programų skyrius

Mokinių kūrybiškumo ugdymas tiksliųjų mokslų pamokose
Dr. Pranas Gudynas, Nacionalinė švietimo agentūra, Tyrimų skyriaus vedėjas

Projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ informacija

Skip to content