I–IV 8.00-17.00
V 8.00-15.45


Paskambinkite
8 658 18504



Parašykite
tiesiogiai




Sekite mus


Į Lietuvą atvykusių mokinių ugdymas: pirmieji įspūdžiai

Nacionalinė švietimo agentūra 19 Lietuvos mokyklų išbando iš užsienio grįžusių ar iš kitų valstybių atvykusių vaikų ugdymo modelius veiksmingesniam tokių mokinių integravimui į mokymosi procesą ir mokyklos bendruomenę. Nuo mokslo metų pradžios šiuos modelius taikančios mokyklos iš 12 skirtingų Lietuvos savivaldybių jau sukaupė pirmuosius įspūdžius ir susidūrė su savitomis patirtimis, organizuodamos iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Irako, Airijos, Turkijos ir kitų šalių atvykusių mokinių ugdymą.

„Lietuvos mokyklose naujus mokslo metus pradėjo arti 2000 iš užsienio sugrįžusių arba atvykusių į mūsų šalį mokinių. Jų įtraukimas į ugdymo procesą kasmet tampa vis aktualesnis, nes tokių mokinių daugėja“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Dėl reemigracijos ir migracijos procesų su iš užsienio atvykusių mokinių ugdymo klausimais kasmet susiduria vis daugiau mokyklų, nes atvykę mokiniai nori mokytis arčiausiai gyvenamosios vietos esančiose mokyklose.

„Tikimės, kad sukurti ir jau mokyklose praktiškai bandomi iš užsienio atvykusių mokinių bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modeliai pasiūlys efektyvius svarbiausių vaikų integravimo sunkumų, su kuriais susiduriama ugdymo praktikoje, sprendimus, sudarys prielaidas kūrybiškai pasinaudoti kitų mokyklų gerąja patirtimi, padės iš visiškai kitos kultūrinės ir kalbinės aplinkos atvykusiems naujokams sklandžiai įsijungti ne tik į savo klasės ir mokyklos, bet ir vietos bendruomenės gyvenimą“, – teigia Rūta Krasauskienė.

Tais atvejais, kai iš užsienio sugrįžusių ar atvykusių mokinių yra nedaug, paprastai taikomas ugdymo modelis, pagal kurį vaikas ugdomas kartu su bendraamžiais toje pačioje klasėje. Jam sudaromas individualus ugdymo planas, skiriamos individualaus konsultavimo valandos. Pagal antrąjį modelį vaikai pirmiausia mokomi lietuvių kalbos. Tam dažniausiai skiriama nuo 15 iki 20 valandų per savaitę. Jei mokykloje mokosi daug iš skirtingų valstybių sugrįžusių mokinių, kurie sudaro bent ketvirtadalį jos bendruomenės, taikomas trečiasis ugdymo modelis, remiantis daugiakalbystės bei daugiakultūriškumo ugdymo gairėmis.

Šiaulių „Santarvės“ gimnazijos direktorės pavaduotojos ugdymui Skaidros Mockevičienės teigimu, jau pasiteisino ugdymo šioje gimnazijoje patyrimas, kai iš užsienio atvykę moksleiviai iškart nukreipiami į klasę: kartu su kitais vaikais dalyvaudami ugdymo procese greičiau įgyja lietuvių kalbos įgūdžių ir susigaudo, kas vyksta mokykloje. Jais rūpinasi mokyklos paskirtas koordinatorius,  klasių vadovai, klasėse yra mokinių pagalbininkų, kurie padeda ir valgykloje, ir kitose mokyklos erdvėse. „Labai gražu, kai pamatai, kaip vaikai vaikus moko – tarkime, valgykloje rodo stalo įrankius ir moko lietuviškai pasakyti – čia šakutė, čia šaukštas. Taigi, vieni iš kitų mokosi, jeigu jau nesusikalba, padeda anglų kalbos įgūdžiai“, – pastebi S. Mockevičienė.

„Mokyklose bandomų iš užsienio atvykusių vaikų ugdymo modelių sėkmingumą vertinčiau ne pagal tai, kaip jie padeda mokytojui, ar jam patogiau dirbti klasėje. Iš tiesų didžiausia sėkmė – tai, ką patiria vaikas, kokie jo pasiekimai, ar mes galime sakyti, kad mums pavyko, ar ne“, – sako reemigrantų vaikams skirtą ugdymo modelį bandančios Klaipėdos „Vitės“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Kristina Stankutė-Matė.

Lietuvos mokyklose jau sukauptas nemenkas iš užsienio atvykusių mokinių ugdymo įdirbis: bendruosiuose ugdymo planuose sudarytos geresnės jų ugdymo sąlygos, sprendžiami darbo su mokiniais apmokėjimo klausimai, sukurtas su tokiais vaikais dirbančių švietimo įstaigų tinklas, į kurį įsitraukusios mokyklos savo patirtimi dalijasi su kolegomis visoje Lietuvoje.

 

 

Daugiau informacijos:

NŠA Komunikacijos ir kontaktų skyrius, tel. 8 658 18061, el. p. ziniasklaidai@nsa.smm.lt.

Skip to content