I–IV 8.00-17.00
V 8.00-15.45


Paskambinkite
8 658 18504



Parašykite
tiesiogiai




Sekite mus


Patikrino tikrintojus: kaip mokinių pasiekimus vertinti objektyviau?

Kokia moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo darbų vertinimo kokybė? Su kokiomis problemomis susiduria darbų vertintojai mokyklose? Kaip vertinimo sistemą padaryti dar patikimesnę ir tikslesnę? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus atskleidė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atlikta pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) darbų vertinimo iš naujo analizė.

NŠA Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėjos Gitanos Notrimaitės-Muzikevičienės teigimu, dažnai keliamas klausimas apie mokyklose atliekamo vidinio ir išorinio centralizuoto vertinimo rezultatų neatitikimą yra tampriai susijęs su mokinių pasiekimų pažanga: neobjektyvus vertinimas trukdo siekti geresnių rezultatų.

„Norint mažinti minėtus skirtumus, iš naujo buvo įvertinta po 5000 atsitiktinai atrinktų lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos praėjusių mokslo metų PUPP darbų iš skirtingų Lietuvos mokyklų. Ši analizė atskleidė darbų vertinimo situaciją Lietuvoje, leido išryškinti tipiškas vertinimo klaidas“, – sako ji.

Iš naujo įvertinus 5000 atsitiktinai atrinktų lietuvių kalbos ir literatūros PUPP darbų, paaiškėjo, kad 26 proc. teksto kūrimo ir 52 proc. teksto suvokimo užduoties darbų ekspertų siūlomi ir mokyklose skirti įvertinimai visiškai sutapo. Beveik 88 proc. teksto suvokimo ir 52 proc. teksto kūrimo darbų vertinimai sutapo arba skyrėsi vienu tašku, likusių darbų vertinimas skyrėsi daugiau nei vienu tašku.

„Rašinius iš naujo įvertinus ekspertams, bemaž pusės rašinių įvertinimai nesikeitė arba pasikeitė vienu tašku. Tai neblogas rezultatas, žinant rašinio, kaip vertinimo instrumento, problemiškumą. Kita vertus, beveik pusės iš naujo įvertintų rašinių rezultatai skyrėsi dviem ir daugiau taškų. Būta darbų, kurių įvertinimus ekspertai siūlė mažinti 26, didinti 17 taškų“, – aiškina NŠA Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja.

Pakartotinai įvertinus 5112 atsitiktinai atrinktų matematikos PUPP darbų, nustatyta, kad tik nedidelės dalies rezultatai pakito: 17,6 proc. iš naujo įvertintų darbų rezultatai sumažėjo nuo 1 iki 6 taškų, o 8,4 proc. – padidėjo nuo 1 iki 3 taškų. Absoliutus taškų skirtumo vidurkis vienam darbui nesiekia pusės taško (0,33). Tais atvejais, kai ekspertinis ir mokytojų vertinimas skyrėsi, mokytojai dažniau skyrė daugiau taškų negu mažiau, palyginti su taškais, kuriuos skyrė ekspertai.

Anot G. Notrimaitės-Muzikevičienės, kalbant apie matematikos PUPP darbų vertinimą, situacija kur kas geresnė: „Mokytojų ir ekspertų, vertinusių darbus iš naujo, atskirų uždavinių (15-17 uždavinių) sutampančių vertinimų dalies vidurkis siekia beveik 98 proc.“.

Ekspertai taip pat iš naujo įvertino 113 biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, informacinių technologijų, matematikos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros 2020–2021 mokslo metais atliktų brandos darbų. Brandos darbų vertinimas iš naujo ir jo analizė atskleidė, kad daugiausiai, net 42 proc. aukščiausiu balu mokykloje įvertintų brandos darbų rezultatus ekspertai siūlė mažinti 1 ar dviem balais.

Vertinimo kokybės analizė patvirtino žinomus dalykus: pradedant vertinimą būtinas standartizavimo procesas, paties vertinimo metu būtina konsultacinė pagalba mokytojams. „Šiuo vertinimu iš naujo buvo pradėta kurti pasiekimų vertinimo moderavimo sistema. Viena iš jos dalių – mokymai mokyklų, turėjusių didžiausių vertinimo problemų, mokytojams. Tikėtina, kad moderavimo sistema leis sumažinti atotrūkį tarp vidinio ir išorinio vertinimų, kelti mokytojų pasiekimų vertinimo kvalifikaciją”, – tvirtina G. Notrimaitė-Muzikevičienė.

 

Daugiau informacijos:

NŠA Komunikacijos ir kontaktų skyrius, tel. 8 658 18061, el. p. ziniasklaidai@nsa.smm.lt.

Skip to content