I–IV 8.00-17.00
V 8.00-15.45


Paskambinkite
8 658 18504



Parašykite
tiesiogiai




Sekite mus


Tyrimas atskleidė įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo tendencijas mokyklose

Šiandien Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje diskutuojant apie įtraukųjį ugdymą pristatyti Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atlikto tyrimo apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą mokykloje rezultatai.

61,5 proc. mokytojų tikina planuodami pamoką numatantys, kaip įtraukti kiekvieną mokinį, 36,4 proc. apklaustų mokinių tvirtina kartu su mokytojais aptariantys, ką turi išmokti artimiausiu metu, 54,6 proc. tėvų yra tikri, kad jų vaikas žino, kokius tikslus jis turi pasiekti mokydamasis.

„Manau, svarbiausia šio tyrimo išvada yra ta, kad įtraukiojo ugdymo kultūros kūrimas turi teigiamą įtaką visų mokinių mokymuisi ir sėkmei. Šis tyrimas yra pirmasis atidus žvilgsnis į praktinę įtraukiojo ugdymo kryptingumo raišką mokyklose. Esu tikra, kad jo rezultatai švietimo bendruomenei padės geriau planuotis naujus žingsnius, kaip gerinti ir plėsti įtraukties principo taikymą šalies mokyklose“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Tyrimas atskleidė, kad mokytojai dažniau veikia personalizuodami turinį, jei mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra. Tokioje mokykloje mokytojai dažniau ruošdamiesi pamokai parengia skirtingo lygio užduotis, planuoja, kaip įtraukti kiekvieną mokinį, pamokoje kiekvienam suteikia informaciją, ko jis išmoko ir kur reikia tobulėti, mokiniai žino mokymosi tikslus, geba pasakyti kas sunku, paprašyti pagalbos.

Pedagogų vertinimu, didžiausi skirtumai matomi lygių galimybių kiekvienam sudarymo, pasirengimo priimti negalią turinčius mokinius, patyčių situacijos vertinimo, pagalbos mokiniui sistemos veiksmingumo, mokymosi išteklių panaudojimo ugdant mokinius požiūriu. Tėvų manymu, skirtumai tarp mokyklų fiksuojami vertinant tėvų priėmimą ir įtraukimą, dėmesį ir pagalbą vaikui.

Pasak tyrėjų, veikdamos tame pačiame nacionalinės politikos kontekste mokyklos yra skirtinguose pasirengimo įtraukiajam ugdymui ir jo įgyvendinimo etapuose. Reikšmingą įtaką tam turi lyderystė ir vadyba konkrečioje mokykloje. Mokyklose kuriama įtraukiojo ugdymo kultūra ir praktika didina mokinių įsitraukimą į mokymąsi, lemia didesnę jų mokymosi sėkmę. Mokyklose, kuriose mokytojai daugiau taiko suasmeninto mokymosi, universalaus dizaino mokymuisi elementų, daugiau mokinių nurodo, kad patiria mokymosi sėkmę.

Savo nuomonę apie įtraukiojo ugdymo praktiką savo mokykloje pareiškė daugiau nei 14 tūkst. mokinių, 13 tūkst. jų tėvų ir beveik 3 tūkst. pedagogų. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto edukologai.

Skip to content