Nuo šių metų rugsėjo 1 d. ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą tapo visuotinis vaikams nuo 4 metų amžiaus, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – vaikams nuo 2 metų amžiaus. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas reiškia, kad kiekvienam vaikui atitinkamo amžiaus laikotarpiu užtikrinama vieta ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kad jis galėtų gauti kokybišką ugdymą.
Siekdama įgyvendinti minėtus pokyčius, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) teiks įvairiapusę pagalbą ikimokyklinio ugdymo programas atnaujinančioms ugdymo įstaigoms.
Vieningas procesas
Esminės ikimokyklinio ugdymo programos kūrimo ir atnaujinimo kryptys nubrėžtos Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse. Jose pateikiami esminiai susitarimai dėl vaikų iki 6 metų ugdymo programos, jos kūrimo ir atnaujinimo krypčių, apimančių požiūrį į vaiką ir jo ugdymąsi vaikystėje, ikimokyklinio ugdymo tikslą, vaikų pasiekimų sritis, visuminį, žaidimu ir patirtine veikla grindžiamą ugdymo procesą, ugdymo kontekstus, sritis ir vaikų ugdymosi pažangos stebėseną.
Ikimokyklinio ugdymo ekspertai pabrėžia, kad Ikimokyklinio ugdymo programos gairės nėra centralizuota programa ikimokyklinį ugdymą organizuojančioms švietimo įstaigoms: jose pateikiamos rekomendacijos kuriant vaikams ir jų aplinkai geriausiai tinkančias ugdymo programas, derančias su švietimo prioritetais ir naujausiomis švietimo tendencijomis. Savo ruožtu švietimo politikos formuotojai tikisi, kad gairės ikimokyklinio ugdymo pedagogams padės savarankiškai kurti kokybišką, vaiko poreikius atliepiantį ugdymo turinį.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos edukologų atliktas tyrimas analizuojant 200 Lietuvos savivaldybėse vykdomų ikimokyklinio ugdymo programų atskleidė, kad daugiau kaip 40 proc. šių programų dar nėra atnaujintos. Tai reiškia, kad naujų ugdymo programų, jų turinio atnaujinimo procesas tampa aktualia šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos dalimi, siekiant sudaryti prielaidas plėtoti kryptingas, nuoseklias ir pažangias edukacines praktikas.
Edukologų teigimu, ruošiant naują ugdymo programą, visą laiką kyla klausimas, kokį kelią pasirinkti? Mokslininkai vienareikšmiškai išskiria dvi pagrindines ankstyvojo ugdymo tradicijas: tai rengimo mokyklai tradicija ir socialinė pedagoginė tradicija. Dėmesys labai aiškiai sutelkiamas arba į mokymosi rezultatus, arba į vaikų parengimą gyvenimui, kai į ikimokyklinio ugdymo įstaigą žiūrima kaip į vietą, kurioje vaikai ir pedagogai mokosi būti kartu. Naujos parengtos Ikimokyklinio ugdymo programos gairės aiškiai nurodo, kad Lietuvoje renkamasi socialinė pedagoginė tradicija, teikianti įvairiapusio ankstyvojo ugdymo pradmenis. Mokslininkai pabrėžia, kad vaiko raida ir ugdymasis kaip vieningas procesas turi būti suprantamas visose ikimokyklinio ugdymo programose.
Ugdymo praktikų dilema
Ikimokyklinio ugdymo programos gaires rengusių edukologų ir švietimo praktikų grupės atstovų teigimu, gaires buvo stengiamasi parengti taip, kad jos padėtų plėtoti jau turimas ugdymo programas, siekti geresnės jų kokybės.
Nors gairėse yra dalykų, kurie dokumente pažymėti kaip privalomi ugdymo įstaigoms, kitais atvejais suteikiama laisvė arba pabrėžiama, kad įstaigos gali rinktis ir modeliuoti pačios. Šie aspektai, viena vertus, užtikrina tvirtą mokyklos programos pagrindą, patikina, kad bus žengiama tikrai tuo keliu, kuriuo reikia eiti, kita vertus, įtvirtina sąlygas programų įvairovei ir unikalumui išlikti bei toliau reikštis.
Kuriant ikimokyklinio ugdymo turinį svarbu neišleisti iš akių ikimokyklinio ugdymo tikslo. Tai pasitikintys, besirūpinantys savimi ir kitais, jautrūs socialinei kultūrinei įvairovei, komunikabilūs, lanksčiai mąstantys, kūrybingi, sėkmingai besimokantys vaikai. Atsižvelgiant į jų prigimtines galias, patirtį, poreikius, šeimos ir bendruomenės susitarimus, reikia kurti lanksčius edukacinius kontekstus, įgalinančius vaikus išsiugdyti pasitikėjimo, rūpinimosi savimi ir kitais, kultūrinio ir socialinio jautrumo, komunikavimo, lankstaus mąstymo, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis pradmenis.
Ikimokyklinio ugdymo programos gairių rengėjai atkreipia dėmesį į ikimokyklinio ugdymosi pagrindą. Pagrindinė pasirinkta kryptis – visuminis ugdymasis. Siekiama, kad būtų plėtojamas visas vaikų potencialas, užtikrinama reikalinga kokybė, stengiamasi, kad nebūtų apleistos kitos ugdymo sritys. Nauja gairėse tai, kad įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga remsis universaliu dizainu mokymuisi. Pagrindinė ugdomoji veikla yra žaidimas, papildomai bus vykdomos patirtinės veiklos. Tai turės atsispindėti kiekvienoje programoje remiantis įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga, kad būtų įtraukti visi vaikai.
Visiškai nauja gairėse ir tai, kad jose įvardytos ikimokyklinio ugdymosi turinio sritys. Turinys pateiktas per veiklas iš vaiko perspektyvos – ką veikdamas vaikas įgyja tam tikrus gebėjimus.
Į ikimokyklinio ugdymo pasiekimų sritis įtraukti nauji pasiekimai – gebėjimas žaisti ir skaitmeninis sumanumas.
Svarbu pažymėti, kad Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse atsižvelgta į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tęstinumą ir ugdymo programų dermę. Kai ugdymo įstaigos atnaujins ikimokyklinio ugdymo programą, joms reikės įvertinti, kaip ji dera su priešmokyklinio ugdymo programa. Vaikų pasiekimų augimas abiejose programose yra suderintas.
Pagalba ugdymo įstaigoms
Nacionalinė švietimo agentūra pradėjo vykdyti projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“, kuriuo siekiama atnaujinti ikimokyklinio ugdymo turinį ir padėti pedagogams, švietimo įstaigų vadovams, kitiems švietimo sistemos ir viešojo administravimo specialistams jį diegti. Projektui įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos skirtas 4,7 mln. eurų siekiantis biudžetas.
Artimiausiu metu ruošiamasi patvirtinti atnaujintą ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą. Jis bus pateikiamas kaip Ikimokyklinio ugdymo programos gairių priedas. Vaiko pasiekimų stebėjimas, dokumentavimas ir pažangos vertinimas gairėse suprantamas kaip integrali vaiko ugdymosi ir ugdymo dalis, leidžianti suprasti, į ką sutelkti mokytojų dėmesį, planuojant vaikų ugdymą, stebint, kaip vaikas mokosi, kokia yra jo daroma pažanga, numatant kitus ugdymosi žingsnius.
Antrąjį 2024 m. pusmetį turėtų būti sukurtas vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo įrankis, 2025 m. II ketvirtį planuojama parengti metodines rekomendacijas mokytojams ir vadovams dėl atnaujinto ikimokyklinio ugdymo turinio diegimo.
Vykdant projekto veiklas, daug dėmesio skiriama ikimokyklinio ugdymo mokytojų, vadovų, švietimo sistemos ir viešojo administravimo institucijų specialistų mokymams. Mokymai bus vykdomi II 2024 m. ir 2025 m. ketvirtį. Juose dalyvaus apie 10 tūkst. mokyklų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas, mokytojų ir vadovų, savivaldybių švietimo padalinių, mokytojų švietimo centrų atstovų. Po mokymų lektoriai dar konsultuos dalyvius dėl mokyklos ikimokyklinio ugdymo programos rengimo. Praktikams padės parengta metodinė medžiaga, vaizdo medžiaga, praktiniai pavyzdžiai ir rekomendacijos.
Išsamiai pasirengimas tolesniems pokyčiams ikimokyklinio ugdymo sistemoje, Ikimokyklinio ugdymo programos gairės, programų turinio atnaujinimas ir pagalba ikimokyklinio ugdymo programas rengiančioms švietimo įstaigoms buvo aptarta NŠA surengtoje konferencijoje-susitikime su šalies savivaldybių administracijų švietimo specialistais, atsakingais už ikimokyklinį ugdymą. Įrašą galima peržiūrėti NŠA „Youtube“ kanale: https://youtu.be/SJuTIPcnNRc.
