I–IV 8.00-17.00
V 8.00-15.45


Paskambinkite
8 658 18504



Parašykite
tiesiogiai




Sekite mus


LKL įskaita

DĖL LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS 2020–2021 MOKSLO METAIS

2021 metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas

ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2006 M. GRUODŽIO 18 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2391 „DĖL BRANDOS EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKOS APRAŠO IR LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMAS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2006 M. GRUODŽIO 18 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2391 „DĖL BRANDOS EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKOS APRAŠO IR LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMAS

2018-2019 metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas

2017 metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas

2017 metų įskaitos, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščiai

2016 metų įskaitos, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkaraščiai

2016 metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas

2015 metų kalbų įskaitų nuostatai

2014 metų kalbų įskaitų nuostatai

2013 metų kalbų įskaitų nuostatai

2012 metų kalbų įskaitų nuostatai

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2006 M. GRUODŽIO 18 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2391 „DĖL BRANDOS EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKOS APRAŠO, KALBŲ ĮSKAITŲ NUOSTATŲ, PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO NUOSTATŲ IR MOKINIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMAS

Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos nuostatų pakeitimas

2011 metų kalbų įskaitų nuostatai

2010 metų kalbų įskaitų nuostatai

2010 metų mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos nuostatai

2009 metų kalbų įskaitų nuostatai

2009 metų mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos nuostatai

2015


Informacija ruošiama…

 

2014


2014 metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temos

2014 metų įskaitų užduotys

Dalykas 1 diena 2 diena
Užsienio kalba (anglų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (anglų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (B mokinys) PDF PDF

 

2013


2013 metų lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temos

2013 metų įskaitų užduotys

Dalykas 1 diena 2 diena
Užsienio kalba (anglų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (anglų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (B mokinys) PDF PDF

 

2012


2012 metų lietuvių kalbos (gimtosios) įskaitos kalbėjimo temos ir potemės

2012 metų lietuvių kalbos (gimtosios) ir gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) įskaitų kalbėjimo temos ir rekomenduojamų šaltinių sąrašas

2012 metų įskaitų užduotys

Dalykas 1 diena 2 diena
Lietuvių kalba (valstybinė) PDF PDF
Užsienio kalba (anglų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (anglų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (B mokinys) PDF PDF
Gimtoji kalba (baltarusių) PDF PDF
Gimtoji kalba (lenkų) PDF PDF
Gimtoji kalba (rusų) PDF PDF

 

2011


2011 metų lietuvių kalbos (gimtosios) įskaitos kalbėjimo temos ir potemės

2011 metų lietuvių kalbos (gimtosios) ir gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) įskaitų kalbėjimo temos ir rekomenduojamų šaltinių sąrašas

2011 metų įskaitų užduotys

Dalykas 1 diena 2 diena
Lietuvių kalba (valstybinė) PDF PDF
Užsienio kalba (anglų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (anglų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (B mokinys) PDF PDF
Gimtoji kalba (baltarusių) PDF PDF
Gimtoji kalba (lenkų) PDF PDF
Gimtoji kalba (rusų) PDF PDF

 

2o10


2010 metų įskaitų užduotys

Dalykas 1 diena 2 diena
Lietuvių kalba (valstybinė) PDF PDF
Užsienio kalba (anglų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (anglų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (prancūzų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (rusų) (B mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (A mokinys) PDF PDF
Užsienio kalba (vokiečių) (B mokinys) PDF PDF
Gimtoji kalba (baltarusių) PDF PDF
Gimtoji kalba (lenkų) PDF PDF
Gimtoji kalba (rusų) PDF PDF

2010 metų lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių gimtosios kalbos įskaitų kalbėjimo temos ir rekomenduojamų šaltinių sąrašas

2010 metų lietuvių kalbos (gimtosios) įskaitos kalbėjimo temos ir potemės

 

2o09


2009 metų įskaitų užduotys

Dalykas 1 diena 2 diena
Lietuvių kalba (gimtoji) PDF PDF
Lietuvių kalba (valstybinė) PDF PDF
Anglų kalba (A mokinys) PDF PDF
Anglų kalba (B mokinys) PDF PDF
Prancūzų kalba (A mokinys) PDF PDF
Prancūzų kalba (B mokinys) PDF PDF
Rusų kalba (A mokinys) PDF PDF
Rusų kalba (B mokinys) PDF PDF
Vokiečių kalba (A mokinys) PDF PDF
Vokiečių kalba (B mokinys) PDF PDF
Baltarusių kalba (gimtoji) PDF PDF
Lenkų kalba (gimtoji) PDF PDF
Rusų kalba (gimtoji) PDF PDF

 

2o08


Gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių) įskaitų kalbėjimo temos ir rekomenduojamų šaltinių sąrašas.

2o15


APIE LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITĄ

2015 m. kovo 30–balandžio 1 dienomis bendrojo ugdymo mokyklose vyko lietuvių kalbos ir literatūros įskaita. Mokiniams prieš du mėnesius buvo paskelbtos Nacionalinio egzaminų centro parengtos temos – po 15 temų dviem sritims – kalbos ir literatūros (kultūros). Šios sritys yra fiksuotos Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programoje. Mokiniai galėjo patys rinktis, kokia tema rengti savo viešąją kalbą. Taip pat buvo galima pagal įskaitos programą kartu su mokytoju suformuluoti savo temą, remiantis Bendrąja programa ir atsižvelgiant į regiono ypatumus arba atliktus tiriamuosius darbus.

Buvo vertinamas mokinių pasirengimas kalbai, pats viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus.

Kaip jau tapo įprasta, Nacionalinis egzaminų centras surinko informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų apie tai, kiek mokinių dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje, kokia tema rinkosi kalbėti, kokį galutinį įvertinimą gavo. Šie duomenys rodo, kaip mokinių gauti įvertinimai susiję su mokyklos tipu, mokyklos mokomąja kalba, mokinių gyvenamąja vieta, lytimi ir pan.

Kalbų įskaitų nuostatuose informuojama, kad mokiniai ir buvę mokiniai, nustatytomis dienomis nelaikę įskaitos dėl pateisinamos priežasties ar šios įskaitos neišlaikę, gali ją laikyti dar kartą. Pakartotinio įskaitos vykdymo dieną nustato mokyklos vadovas. Pakartotinė įskaita turi įvykti ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki brandos egzaminų pagrindinės sesijos pradžios pasirinkto dalyko brandos egzamino datos. Mokiniai ir buvę mokiniai, du kartus laikę ir neišlaikę įskaitos, gali ją laikyti kitais metais.

APIE UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) ĮSKAITĄ

2015 metų balandžio 2–3 dienomis mokyklose vyko užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos. Per šias įskaitas mokiniai demonstravo savo kalbinę kompetenciją, atsakinėdami pagal pateiktas monologo ir dialogo užduotis. Ruošiantis užsienio kalbos įskaitai buvo galima naudotis Nacionalinio egzaminų centro parengta kalbėjimo dalies mokinių pasiekimus iliustruojančia mokomąja vaizdo medžiaga, kurią sudaro vaizdo įrašai. Juose mokiniai atlieka kalbėjimo dalies užduotis – monologą ir dialogą. Prie vaizdinės medžiagos yra pateikiamas ir vaizdo įrašo aprašas. Jame nurodoma, kokį kalbos mokėjimo lygį pasiekia mokiniai, atlikdami kalbėjimo užduotis, pateikiamos mokinių atliktų užduočių formuluotės, išsamūs komentarai mokinių atliktims pagal konkrečius kalbėjimo dalies vertinimo kriterijus.

Nacionalinis egzaminų centras turi informacijos apie mokinius (21 441), kurie 2014/2015 mokslo metais mokėsi užsienio kalbos (anglų) B1 ir B2 lygiu. 18 871 mokinys anglų kalbos mokėsi B2 lygiu – tai sudaro 88 proc. visų mokinių. Iš viso anglų kalbos įskaitą išlaikė 99,7 proc. mokinių. 276 mokiniai į įskaitą neatvyko. 45,7 proc. mokinių gavo aukščiausius 9–10 balų įvertinimus.

Yra pateikta informacijos apie 1924 mokinius, kurie laikė užsienio kalbos (rusų) įskaitą. Jos neišlaikė tik du mokiniai, 55 mokiniai į įskaitą neatvyko. 9–10 balų įvertinimą gavo 67,5 proc. mokinių.

Iš 170 mokinių, kurie laikė užsienio kalbos (vokiečių) įskaitą, 109 (64 proc.) mokėsi B2 lygiu. Vokiečių kalbos įskaitą išlaikė visi mokiniai, 9 mokiniai į įskaitą neatvyko. 9–10 balų įvertinimus gavo 45,3 proc. mokinių.

Užsienio kalbos (prancūzų) įskaitą laikė 50 mokinių, visi įskaitą išlaikė, 37 mokiniai gavo 9–10 balų įvertinimus.

Mokiniai, išlaikę užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitas, galės laikyti pasirinktą užsienio kalbos egzaminą.

Kalbų įskaitų nuostatuose pažymima, kad mokiniai ir buvę mokiniai, nustatytomis dienomis nelaikę įskaitos dėl pateisinamos priežasties ar šios įskaitos neišlaikę, gali ją laikyti dar kartą. Pakartotinio įskaitos vykdymo dieną nustato mokyklos vadovas. Pakartotinė įskaita turi įvykti ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki brandos egzaminų pagrindinės sesijos pradžios pasirinkto dalyko brandos egzamino datos. Mokiniai ir buvę mokiniai, du kartus laikę ir neišlaikę įskaitos, gali ją laikyti kitais metais.

 

2o14


APIE 2014 METŲ LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS TEMŲ PASIRINKIMUS IR REZULTATUS

2014 m. balandžio 14–16 dienomis bendrojo ugdymo mokyklose vyko lietuvių kalbos ir literatūros įskaita. Mokiniams prieš du mėnesius buvo paskelbtos Nacionalinio egzaminų centro parengtos temos – po 15 temų dviem sritims – kalbos ir literatūros (kultūros). Šios sritys yra fiksuotos Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programoje. Mokiniai galėjo patys rinktis, kokia tema ruošti viešąją kalbą arba pagal įskaitos programą kartu su mokytojais galėjo suformuluoti savo temas, remdamiesi Bendrąja programa ir atsižvelgdami į regiono ypatumus arba mokinių tiriamuosius darbus.

Įskaitoje buvo vertinamas pasirengimas kalbai, viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus.

Kaip ir praėjusiais metais Nacionalinis egzaminų centras susirinko informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų apie tai, kiek mokinių dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje ir kokį galutinį įvertinimą jie gavo, kokia pasirinkta tema mokiniai pristatė parengtą viešąją kalbą. Surinkti duomenys leido analizuoti, kaip mokinių gauti įvertinimai susiję su mokyklos tipu, mokyklos mokomąja kalba, mokinių gyvenamąja vieta. 2014 metais lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje dalyvavo daugiau kaip 35 tūkst. mokinių, ją išlaikė apie 99,1 procentas mokinių. Lyginant su pernai metais, įskaitos išlaikymo rodiklis pagerėjo, nes pernai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą išlaikė apie 95 procentai mokinių.

Pateiktoje diagramoje matyti kaip pasiskirstė mokinių temų sričių pasirinkimai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje 2014 metais:

Kaip matyti, 32 procentai mokinių pasirinko temas iš 1 srities (kalbos) ir 66 procentai iš 2 srities (literatūros (kultūros). Lyginant su 2013 metų duomenimis, mokinių pasirinkimaiyra kardinaliai priešingi, nes pernai 60 procentų mokinių pasirinko temas iš 1 srities (kalbos), 37 procentai iš 2 srities (literatūros (kultūros).

Diagramoje taip pat nurodyta, kad 2,2 procentai visų įskaitoje dalyvavusių mokinių patys formulavo savo temas. Džiugu, kad net 73 procentai VŠĮ Pranciškonių gimnazijos mokinių, 62 procentai Šiaulių Lieporių gimnazijos mokinių ir 58 procentai Jonavos Senamiesčio gimnazijos mokinių (132 mokiniai) temas formulavo patys arba su savo mokytoju.

Lyginant su 2013 metais, šis skaičius sumažėjo, nes pernai tokių mokinių buvo 3 procentai. Tokia temų pasirinkimų statistika leidžia daryti prielaidą, kad Nacionalinio egzaminų centro parengtos temos atitiko mokinių lūkesčius ir leido jiems atskleisti bendruosius ir dalyko gebėjimus – parengti ir pasakyti argumentuotą viešąją kalbą, naudotis įvairių informacijos šaltinių duomenimis, interpretuoti faktus ir nuomones, išsakyti savo mintis, pagrįsti savo požiūrį, laikantis bendrinės kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos.

Temų pasirinkimas pagal sritis

Populiariausios pirmosios srities (kalbos) temos buvo apie naujažodžius kalboje, lietuvių kalbos prestižą ir tarmes. Antrojoje – literatūros (kultūros) srityje daugiausia buvo pasirinktos temos apie pilietiškumo raišką Lietuvos literatūroje, rašytojus moralistus ir menininkų kūrybos sąlygas. Lentelėje pateikiamos tikslios populiariausių temų formuluotės ir jas pasirinkusių mokinių konkrečioje srityje skaičius procentais.

Kalbos sritis
Literatūros (kultūros) sritis
Tema
Kalbos srityje pasirinkusių mokinių skaičius (proc.)
Tema
Literatūros (kultūros) srityje pasirinkusių mokinių skaičius (proc.)
5. Naujažodžiai – dažnai nesantaikos akmenys: kalbininkai siūlo žodį, visuomenė piktinasi (kalbininkė J. Zabarskaitė). Pateikite tokių nesantaikos pavyzdžių. Kuo ir kodėl jie neįtiko visuomenei? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.
16 proc.
20. Kaip pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.
18, 5 proc.
14. Lietuvoje tarmės laikomos didele vertybe ir saugotinu kultūros paveldu, bet viešumoje, žiniasklaidoje vartotina tik bendrinė, griežtai norminė kalba. Kokią įtaką ši kalbos politikos nuostata daro galimybėms puoselėti ir kalbą, ir jos tarmes? Savo įžvalgas paremkite pavyzdžiais.
14,6 proc.
28. „Ten, kur ramiai miegama ir sočiai valgoma, didelių menininkų neiškyla. Reikia didelių įtampų, grėsmių.“ (literatūrologė V. Daujotytė) Ar pritariate tokiai nuomonei? Savo įžvalgas paremkite lietuvių literatūros pavyzdžiais.
17 proc.
9. Ką reikėtų daryti, kad lietuvių kalba būtų prestižinė, plačiai vartojama kultūroje, mene, moksle ir neliktų tik buitine namų kalba? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.
14,5 proc.
22. Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais.
14 proc.

Lyginant su 2013 metais, šių metų net ir populiariausios temos sulaukė mažesnio mokinių pasirinkimų skaičiaus. Tai reiškia, kad pateiktos temos savo aktualumu ir patrauklumu buvo lygiavertės.

Mažiausio mokinių dėmesio sulaukė temos apie stilingą kalbą, rašymo subtilybes ir retorikos meną pirmoje, kalbos srityje. Antroje literatūros (kultūros) srityje apie ,,hepiendus“ literatūroje, moters vaizdavimą literatūroje ir lietuvių eseistiką. Šias temas rinkosi tik po 1–2 procentus mokinių.

Įskaitos temų pasirinkimo tendencijos kalbos srityje nesiskyrė Lietuvos didmiesčiuose ir kituose miestuose bei miesteliuose. Tuo tarpu literatūros (kultūros) srityje mažesnių miestų ir miestelių temų trejetukas sutampa su visos populiacijos pasirinkimais, o didžiųjų miestų mokiniai vietoj temos apie rašytojus moralistus (22) (trečioji vieta pagal pasirinkimų populiarumą) rinkosi temą apie meninio talento raišką ir emigraciją (30). Šią temą rinkosi beveik 14 procentų mokinių iš didžiųjų miestų mokyklų.

Mokinių, kurie rinkosi literatūros (kultūros) srities temas įvertinimų vidurkis (apie 8,3 balo) nežymiai yra aukštesnis nei tų mokinių, kurie rinkosi kalbos srities temas (apie 7,6 balo). Tų mokinių, kurie formulavo savo temas, įvertinimų vidurkis – 9 balai.

Temų pasirinkimas pagal mokomąją kalbą

Apibendrinti mokinių temų pasirinkimai rodo, kad populiariausių temų trejetukai kalbos ir literatūros (kultūros) srityse mokyklose pagal mokomąją kalbą truputį išsiskiria. Jei temą apie lietuvių kalbos prestižą (9) kaip populiariausią rinkosi lenkų ir rusų tautinių mažumų mokomąja kalba besimokantys mokiniai, tai tarp lietuvių kalba besimokančių mokinių ji buvo tik trečioje vietoje. Tuo tarpu lietuvių mokomąja kalba besimokantys mokiniai rinkosi temą apie tarmes (14), kuri sulaukė nedaug pasirinkimų tarp lenkų ir rusų mokomąja kalba besimokančių mokinių. Viena populiariausių temų tarp rusų ir lenkų kalbomis besimokančių mokinių buvo apie Cicerono moralinius reikalavimus oratoriui šiandien (8), beveik 13 procentų rusų kalba besimokančių mokinių rinkosi temą apie kultūroje vyraujančius požiūrius į kalbą (1).

Literatūros (kultūros) srityje temą apie pilietiškumo raišką Lietuvos literatūroje (20) rinkosi 13 procentų mokinių, kurie mokosi lenkų mokomąja kalba, 12 procentų, kurie mokosi rusų mokomąja kalba. Ši tema buvo populiariausia tarp lietuvių kalba besimokančių mokinių – ją rinkosi 19 procentų mokinių. Mokinių temų pasirinkimai iš skirtingų mokyklų pagal mokomąją kalbą ties kitomis temomis išsiskyrė. Lenkų ir rusų kalba besimokančių mokinių populiariausia tema buvo apie literatūros kaip skirtingų epochų dokumentų skaitymą (27), ją atitinkamai rinkosi 15,1 ir 18 procentų mokinių iš mokyklų lenkų ir rusų mokomąja kalba.

Kita vertus, nepopuliariausios lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temos tarp mokinių iš mokyklų su skirtinga mokomąja kalba, sutapo. Kalbos srityje mažiausio pasirinkimo sulaukė tema apie stilingą kalbą, literatūros (kultūros) srityje apie moters vaizdavimą literatūroje. Bet lyginant su praėjusiais metais, nebuvo nė vienos įskaitos temos, kuri nebūtų pasirinkta tarp mokinių, kurie mokosi mokyklose su skirtinga mokomąja kalba.

Mokinių įskaitos įvertinimai pagal mokyklos mokomąją kalbą ir mokyklos tipą

Įskaitoje buvo vertinamas mokinio pasirengimas kalbai, viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus. Galutinis įskaitos įvertinimas – balas – buvo nustatomas pagal taškų ir balų atitikmenų lentelę, kuri yra pateikiama Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programoje. Mokiniams iš anksto buvo žinomi įskaitos vertinimo kriterijai ir už juos galimi surinkti taškai, taškų ir balų atitiktis.

Pateikiamoje lentelėje matyti, kad lyginant mokinių gautų įvertinimų vidurkius, pagal mokyklos mokomąją kalbą, pažymiai skiriasi tik šimtosiomis dalimis. Išsiskiria tik lietuvių mokomąja kalba besimokančių mokinių, kurie temas formulavo patys, įvertinimai.

Visose trijose grupėse pagal mokomąją kalbą įvertinimai už antrąją sritį yra aukštesni negu už temas pirmojoje srityje. Lyginant su pernai metų įskaitos vertinimu, rezultatai yra truputį prastesni, išskyrus tų mokinių, kurie temas formulavosi savarankiškai.

Sritis Mokyklos mokomoji kalba Mokinių skaičius Įskaitos įvertinimo balais vidurkis 2014 metais Įskaitos įvertinimo balais vidurkis 2013 metais
1 (kalbos) lietuvių 10249 7,7 8,08
lenkų 360 7,5 7,78
rusų 519 7,6 7,87
2 (literatūros (kultūros) lietuvių 21792 8,4 8,61
lenkų 762 8,3 8,47
rusų 677 8,1 8,31
Temą suformulavo mokinys su mokytoju lietuvių 728 9,1 8,35
lenkų 28 7,6 8,16
rusų 7 8,4 7,95

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą laikiusių mokinių įvertinimai pagal mokyklos tipą išsiskyrė labiau nei pagal mokyklos kalbą. Kitas svarbus rodiklis matomas šioje lentelėje – daugiausiai savarankiškai temas formulavosi mokiniai iš gimnazijų.

Sritis
Mokyklos tipas
Mokinių skaičius
Įskaitos įvertinimo balais vidurkis
1 (kalbos)
Gimnazija
6597
8,2
Profesinė mokykla
2738
6,7
Vidurinė mokykla
1795
7,6
2 (literatūros (kultūros)
Gimnazija
16663
8,7
Profesinė mokykla
3125
6,9
Vidurinė mokykla
3455
8,2
Temą suformulavo mokinys su mokytoju
Gimnazija
701
9,2
Profesinė mokykla
29
6,8
Vidurinė mokykla
33
7,5

Informacija parengta pagal į duomenų perdavimo sistemą KELTAS mokyklų pateiktą informaciją.

 

2o13


INFORMACIJA APIE 2013 METŲ LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS REZULTATUS

2013 m. kovo 25 ir 26 dienomis bendrojo ugdymo mokyklose vyko lietuvių kalbos ir literatūros įskaita. Mokiniams prieš du mėnesius buvo paskelbtos Nacionalinio egzaminų centro parengtos temos – po 15 temų dviem sritims – kalbos ir literatūros (kultūros). Mokiniai galėjo patys rinktis, kokia tema ruošti viešąją kalbą pagal įskaitos programą. Kartu su mokytojais galėjo suformuluoti ir savo temas remdamiesi Bendrąja programa ir atsižvelgdami į regiono ypatumus arba mokinių tiriamuosius darbus. Įskaitoje buvo vertinamas pasirengimas kalbai, viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus.

Šiais metais Nacionalinis egzaminų centras pirmą kartą susirinko informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų ne tik apie tai, kiek mokinių dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje ir kokį galutinį įvertinimą jie gavo, bet ir kokia pasirinkta tema mokiniai pristatė parengtą viešąją kalbą.

2013 metais lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje dalyvavo beveik 37 tūkst. mokinių, ją tvarkaraštyje nustatytomis dienomis išlaikė apie 95,5 proc. mokinių. 60 procentų įskaitoje dalyvavusių mokinių pasirinko temas iš 1 (kalbos) srities, 37 procentai iš 2 (literatūros (kultūros)) srities ir 3 procentai mokinių formulavo savo temas.

Populiariausios pirmosios srities (kalbos) temos buvo apie vertybes, atpažįstamas iš vaikams duodamų vardų, lituanistinius centrus universitetuose ir kalbą kaip manipuliavimo priemonę. Antrojoje – literatūros (kultūros) srityje daugiausia buvo pasirinktos temos apie senąją literatūrą, autorių, kuris galėtų būti pristatytas Nobelio literatūros premijai ir klasikos reikšmę. Lentelėje pateikiamos tikslios populiariausių temų formuluotės ir jas pasirinkusių mokinių konkrečioje srityje skaičius procentais.

Populiariausios temos pagal sritis

Kalbos sritis

Literatūros (kultūros) sritis

Tema
Pasirinkusiųjų kalbos srities temą mokinių skaičius (procentais)
Tema
Pasirinkusiųjų literatūros (kultūros) srities temą mokinių skaičius (procentais)
8. Kokias asmens, šeimos, visuomenės vertybes galime atpažinti iš vaikams duodamų vardų? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.
19 proc.
7. Senoji literatūra suteikia galimybę praeityje rasti ir plėtoti vertybes, kurios būtų svarbios dabartyje. Pagrįskite šią mintį arba ją paneikite.
31, 7 proc.
9. Pasaulio universitetuose yra lituanistinių centrų. Pristatykite keletą jų. Kokia jų funkcija, reikšmė puoselėjant lietuvių kalbą?
18,8 proc.
6. Kurį Lietuvos literatūros autorių pristatytumėte Nobelio literatūros premijai ir kodėl? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.
24,1 proc.
10. Kalba gali būti ir manipuliavimo priemonė. Kaip ir iš ko atpažinti, kada kalbėtojas manipuliuoja, kaip manipuliavimo išvengti? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais.
16,5 proc.
1. Anot literatūrologo, rašytojo Regimanto Tamošaičio, ,,atsiremdami į klasiką mes daromės tiesūs, teisingi, mūsų mintis atranda tikrąsias vertybes ir per jas randame kelią į kitą žmogų“. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite.
14,6 proc.

Temų pasirinkimas pagal mokomąją kalbą

Šiais metais pirmą kartą visi Lietuvos abiturientai laikė vienodą lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą. Apibendrinti mokinių temų pasirinkimai rodo, kad populiariausių temų trejetukai kalbos ir literatūros (kultūros) srityse nesiskiria mokyklose pagal mokomąją kalbą – pavyzdžiui, temą apie lituanistinius centrus pasaulio universitetuose rinkosi 19 proc. lietuvių mokomąja kalba besimokančių mokinių ir atitinkamai 16,6 ir 15,4 proc. mokinių iš mokyklų lenkų ir rusų mokomąja kalba.

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos apibendrinti įvertinimai buvo palyginti pagal mokyklos tipą, mokinių pasirinktą dalyko mokymosi kursą, mokyklos mokomąją kalbą. Mokiniai, kurie lietuvių kalbos ir literatūros mokosi pagal bendrąjį kursą, vidutiniškai gavo 6,96 balo, o pagal išplėstinį kursą – 8,69 balo. Mokinių įvertinimų vidurkis pagal mokyklos mokomąją kalbą ir skirtingose srityse pateiktas lentelėje žemiau:

Sritis
Mokyklos mokomoji kalba Mokinių skaičius Įskaitos įvertinimo vidurkis
1 (kalbos)
lietuvių
20358
8,08
lenkų
620
7,78
rusų
945
7,87
2 (literatūros (kultūros)
lietuvių
12700
8,61
lenkų
419
8,47
rusų
303
8,31
Temą suformulavo mokinys arba mokytojas
lietuvių
839
8,35
lenkų
97
8,16
rusų
87
7,95

Tikimės, kad 2013 metų išplėstos įskaitos galimybės temas formuluoti iš Bendrosios programos bendrojo ir išplėstinio kurso sudarė sąlygas mokiniams kryptingiau ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui.

Atnaujinta: 2022-12-21

Skip to content