Pandemija visame pasaulyje sutrikdė įprastinį švietimo sistemos funkcionavimą. Parengtoje švietimo problemos analizėje apžvelgiamos švietimo sistemų reakcijos į dėl pandemijos kilusią kritinę situaciją, perėjimas prie nuotolinio mokymo(si) šalyje, su kokiais sunkumais susidurta ir kokie veiksniai lemia nuotolinio mokymo(si) sėkmę. Adaptavimosi prie nuotolinio mokymo(si) procesą atspindi parengtos pagalbos mokykloms, mokytojams, mokiniams, tėvams priemonės ir mokymosi praradimų kompensavimo planas. Leidinyje daromos prielaidos, koks turėtų būti tolesnis mokinių ugdymas po pandemijos.
Švietimo problemos analizėje pastebima, kad šalims įvairiai sekėsi organizuoti ugdymą nuotoliniu būdu; ypač didelių sunkumų turėjo besivystančios pasaulio valstybės. Didžiausią neigiamą įtaką mokyklų uždarymas turėjo socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams. Lietuvoje pereinant prie nuotolinio mokymo(si) susidurta su IKT įrangos, priemonių stoka, mokytojams stigo patirties, kaip dirbti su IKT, nuotolinis ugdymas turėjo neigiamą poveikį sveikatai ir kt. Sprendžiant šiuos iššūkius, mokiniai ir mokytojai aprūpinti įranga, parengtos rekomendacijos, numatytos pagalbos mokiniams priemonės. Keliamos prielaidos, kad ateityje vis labiau įsitvirtins mišriojo mokymo modelis, ir tam reikia rengtis jau dabar, investuojant į mokyklų skaitmeninę plėtrą, tobulinant mokymosi išteklius ir turinį, skatinant mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijos tobulinimą.
Švietimo problemos analizę „Mokykla COVID-19 pandemijos sąlygomis: pamokos, sprendimai, perspektyvos“ rasite čia: https://www.nsa.smm.lt/bendruju-reikalu-departamentas/leidiniai/naujausi/
Švietimo problemos analizės tekstą elektroniniu formatu parengė Nacionalinės švietimo agentūros Bendrųjų reikalų departamento Aprūpinimo ir leidybos skyrius.
Dr. Svajonė Mikėnė
Nacionalinės švietimo agentūros
Stebėsenos ir vertinimo departamento
Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikė
El. p. svajone.mikene@nsa.smm.lt
